Sledding Party

Savaitgalis buvo toks, kokių reta.

Šeštadienį iš ryto buvo Juliaus ledo ritulio rungtynės. Aš buvau atsakinga už šviestlentę, tai jaučiausiai baisiai svbarbi, junginėjau mygtukus ir buvau nepaprastai susikaupusi. Net šalta nebuvo, nors temperatūra mūsų atviroje parko čiuožykloje buvo gerokai žemiau nulio.

Po ledo ritulio buvo krepšinis. Aš susiradau jaukų kamputį sporto salėje, išsitraukiau mezginį, viena akimi žiūrėjau rungtynes, o kita skaičiavau mezginio akis. Buvo tobulai produktyvus laikas. Julius savo komandai pelnė 8 taškus.

Po krepšinio buvo Juliaus draugo Aby gimtadienis. Aš tokio tipo renginiuose paprastai nedalyvauju, tai su savo mezginiu nutariau nulėkti prie ežero ir ramiau sau pamegzti mašinoje, gamtos apsuptyje. Bet iki ežero nusikasti nebuvo taip paprasta, nes Itakos gatvėmis tuo metu kaip tik buvo gabenama gigantinių gabaritų turbina, to pasekoje buvo uždarytos visos pagrindinės miesto gatvės ir visur susidarė nematyto mąsto kamščiai. Šiaip ne taip išsikapanojau iš tų kamsčiui, nuvažiavau prie ežero, pasiparkavau ant kranto, su vaizdu į apšalusį pliažą, ant ledo sutūpusius pulkus baltų žuvėdrų ir į vėjuotą, banguotą, putojantį ežerą. Vos tik išsitraukiau mezginį, man į telefoną buvo atsiųsta žinutė. Tik pora žodžių. Net ne pilnas sakinys. Įskaudinanty, pikti žodžiai. Aš kurį laiką net pajudėti negalėjau. Net verkti negalėjau. Taip buvo bloga. Visa likusi diena nuo tos vienos žinutės pasidarė kaip tirštas rūkas. Išsiunčiau keliolika žinučių, bandžiau išgauti bent kokį nors pasiaiškinimą – Kodėl? Už ką? Telefonas tylėjo spengiančia tyla. Vakare, po visos namų ruošos išlėkiau į parką pabėgioti. Telefonas tylėjo. Po to buvo bemiegė naktis.

Po nakties išaušo klaikus sekmadienio rytas. Su durų trankymais, riksmais, grasinimais. Norėjosi tiesiog nešdintis iš namų ir lėkt laukais. Bet laukais lėkt nagalėjau, nes reikėjo parsivežti Julių po nakvynės jo draugo namuose. Nuvažiavau kaip stoviu, su tapkėm ir panašiai. Juliaus draugas Elijah gyvena gana toli, kalnuose, kur fermos, arklidės ir daug sniego. Namas didžiulis, senovinis, statytas 19-ame amžiuje. Už namo dvi daržinės. Vienoje žiemoja pulkelis avių. Julius po nakvynės buvo patenkintas kaip agurkėlis: iš vakaro kelioms valandoms buvo dingusi elektra, tai vaikai prie žvakių šviesos žaidė šachmatais, pasakojo visokias baisias istorijas apie vaiduoklius ir turėjo fantastinį laiką. Mes, prieš išvažiuodami namo, dar pasivaikščiojom po sniegą, apžiūrėjom avis, pasišnekėjom apie šį bei tą, ir mano mirtinai subjurusi rytinė nuotaika kaip mat pasitaisė. Nors kojos buvo kiaurai peršlapę ir mirtinai sušalę į kaulą (nes, kaip minėjau, aš buvau apsiavusi vasarines/gumines tapkes), bet ant širdies buvo gera gera. Ir ramu.

Parvažiavus namo man iškart reikėjo pulti į virtuvę, nes 10:00 pas mane turėjo ateiti Rebecca, mano irklavimo komandos draugė ir artima bičiulė. Rebecca aš pasikviečiau pusryčiams, kelių patiekalų degustacijai, o taip pat mergaitiškam paplelpėjimui “po dušam”. Į orkaitę pašoviau pernaktinį duonos apkepą, iškepiau vieną labai dailų vaflį iš kukurūzų miltų, su čederio sūriu ir Sriracha padažu. Ant vaflio viršaus dar priklauso uždėti keptą kiaušinį, ir galiausiai viskas apšlakstomas klevų sirupu. Į stiklines prikroviau po porciją pernaktinės avižų košės su obuoliais ir džiovintais vaisiais. Paskrudinau kiaulienos šoninės. Papjausčiau apelsinų. Išviriau kavos. Tik šampano trūko.

Rebecca atėjo šiek tiek pavėlavusi, nes jai, vargšėlei, kažkas iš palto kišenės nugvelbė piniginę, tai ji visa buvo pasimetusi ir nusiminusi, visą rytą praleido skambinėdama bankams ir anuliuodama bankų korteles. Pasirodo ne man vienai tas rytas buvo toks suknistas. Po pusryčių mes dviese, plius šuniukas, iškulniavom pasivaikščioti po mūsų miškelį. Rebecca šiek tiek atsigavo, jos nuotaika pasitaisė, ji prifotkino daugybę nuotraukų. Mes iki valiai prisiplepėjom. Rebecca išvažiavo namo, o aš užsimoviau slidinėjimo kelnes, į mašiną pasikroviau Julių, rogutes, morkų keksiukus, ir mes abu išlėkėm pas Juliaus ledo ritulio komandos trenerį Mike ir jo žmoną Mary Beth į jų namus kalnuose, kur vyko visos komandos pasivažinėjimo su rogutėmis vakarėlis: sledding party. Oi, kaip ten buvo gera! Kalnų oras, sniegas, vaikai, po to šiltas pasisėdėjimas prie židinio, daug juoko, daug šnekų, puodelis saldžios kakavos ir morkų keksiukas. Man po to pasisėdėjimo ir ašarų atsirado, matyt todėl, kad pagaliau atsipalaidavau. Ir gyvenimas pasirodė ne toks siaubingai suknistas. Man besėdint prie to židinio ir besiurbčiojant kakavą subirbė mano telefonas, nes kažkas atsiuntė žinutę. Su pasiaiškinimais, atsiprašymais ir visais tais taip skausmingai išlauktais žodžiais. Ašaros man tada jau ėjo upeliais, nes 24 valandas trukusią laukimo agoniją pagaliau pakeitė viltis, kad viskas bus gerai, kad vakarykštis šokas buvo tik nelemtas nesusipratimas, kad taip daugiau niekada niekada neatsitiks.

Gerokai vakarop, su visais atsilabinę ir padėkoję, aš ir Julius suvirtom į mašiną ir išbirbėm apsnigtais kalnų keliais namo. Julius ant užpakalinės sėdynės iškart užmigo. Mums abiems buvo ilga diena.

Parvažiavus namo aš šeimai prikepiau aštrių vištos sparnelių, vyrai sukrito ant sofutės žiūrėti Super Bowl rungtynių, o aš besikuisdama virtuvėje mintyse susumavau praėjusį savaitgalį ir pagalvojau, kad savaitgalis buvo tiesiog fantastinis. Geriau tiesiog nebūna. Net tos skausmingos 24 valandos netrodė tokios baisios. Net ašaros atrodė saldžios, nes be ašarų ir liūdesio buvo tiek nuostabių akimirkų. Per tas pora dienų tiek daug visko atsitiko, daugiausiai gero, kai pro besikaupiančias ašaras norėjosi juoktis, norėjosi lėkti apsnigtais kalnų šlaitais ir visa gerkle šūkauti, iš džiaugsmo. Tą ir dariau: lėkiau nuo kalnų su rogutėmis, rėkiau iki visiško užkimimo, permirkau iki paskutinio siūlelio, o ant dūšios buvo taip šilta ir taip gera, kad aš dar ilgai prisiminsiu ir tą šilumą, ir tą tobulą savaitgalį.

O ką Jūs veikėte?

Ačiū, kad paskaitėte šiuos mano rašinėjimus.

Aušra

* * *

Morkų keksiukai

Recepto šaltinis: Thomas Keller | Ad Hoc At Home

Keksiukai:

2 stiklinės* miltų

1 šaukštelis kepimo miltelių

1 šaukštelis valgomosios sodos

1 šaukštelis malto cinamono

¼ šaukštelio druskos

4 kiaušiniai

¼ stiklinės pieno

1 šaukštelis vanilės esencijos

1 stiklinė cukraus

1 stiklinė rudojo cukraus

1 stiklinė rapsų aliejaus

3 stiklinės morkų, stambiai sutarkuotų

1 stiklinė graikiškų riešutų, susmulkintų

*1 stiklinė = 236 ml

Orkaitę įkaitinti iki 175^oC. Keksiukams skirtą skardą ištiesti popierinėmis keksiukų formelėmis.

Į dubenį kartu persijoti miltus, kepimo miltelius, sodą, cinamoną ir druską.

Kitame dubenyje elektriniu plaktuvu su mentelės antgaliu išsukti kiaušinius, pieną, vanilę ir abiejų rūšių cukrų, kol masė taps vientisa. Įmaišyti aliejų. Sumažinti plaktuvo greitį; pamažu suberti miltų mišinį ir išmaišyti, kol nebeliks sausų miltų ruožų. Suberti morkas, riešutus ir vėl išmaišyti, kol viskas tolygiai pasiskirstys. Nepermaišyti. Tešlą šaukštu sukrėsti į paruoštas formeles, pripildant maždaug ¾ formelių tūrio. Skardą pašauti į įkaitintą orkaitę. Kepti maždaug 20 minučių, kol medinis dantų krapštukas, įbestas į keksiuko centrą, liks sausas. Keksiukus traukti iš orkaitės, su skarda dėti ant grotelių ir palikti, kad pilnai atvėstų.

Kremas:

1 ½ stiklinės cukraus pudros, persijotos

680 g grietinėlė sūrio, kambario temperatūros

225 g sviesto, kambario temperatūros, supjaustyto gabalėliais

1 šaukštelis vanilės esencijos

Elektriniu plaktuvu išsukti grietinėlės sūrį, sudėti sviestą, supilti vanilę ir sukti, kol tolygiai pasiskirstys. Pamažu berti cukraus pudrą ir sukti kol kremas taps vientisas ir purus.

Kremu puošti atvėsusius keksiukus. Užbaigtus keksiukus dėti porai valandų į šaldytuvą, kad sustingtų kremas. Tiekti kambario temperatūros. Laikyti šaltai, sandariai uždarytame inde.

Carrot Cupcakes

Recipe source: Thomas Keller | Ad Hoc At Home

Cupcakes:

2 cups flour

1 teaspoon baking powder

1 teaspoon baking soda

1 teaspoon ground cinnamon

¼ teaspoon salt

4 eggs

¼ cup milk

1 teaspoon vanilla extract

1 cup sugar

1 cup brown sugar

1 cup canola oil

3 cups shredded carrots

1 cup chopped walnuts

Preheat oven to 350^oF.  Line muffin pans with paper liners. Sift together flour, baking powder, baking soda, salt and cinnamon into a bowl.  Set aside.

In the bowl of a stand mixer fitted with the paddle attachment, beat eggs, milk, vanilla and both sugars until smooth.  Beat in oil.  Reduce mixer speed on low; slowly add dry ingredients.  Add carrots and chopped walnuts; mix just until combined. Do not overmix.  Spoon the batter into prepared muffin pans, filling them about ¾ full. Place into preheated oven. Bake for about 20 minutes, until a toothpick inserted in the center of a cupcake comes out clean.   Remove cupcakes from the oven, place pan on a cooling rack and let cool completely.

Frosting:

1 ½ cups powdered sugar, sifted

1 ½ pounds cream cheese, at room temperature

½ pound butter, at room temperature, cut into chunks

1 teaspoon vanilla extract

Beat cream cheese until uniform. Add butter, vanilla extract and beat until incorporated. Gradually add powdered sugar and beat until frosting is light and fluffy.

Decorate cooled cupcakes. Refrigerate cupcakes for 1-2 hours, until frosting firms up. Serve at room temperature. Store in an airtight container in refrigerator.

Palikite komentarą

JurgaVasaris 9 2017, 02:38 PM

Pritariu! Istorijos, foto ir receptai - nepakartojama! Jau turiu priklausomybe:) aciu Ausra. Sekmes, nenustokit rasyt. Ir ramybes, arba kad viskas visada baigtusi gerai. Kaip sakoma viskas visada baigiasi gerai, jei baigesi blogai, reiskia tai dar ne pabaiga.

AusraVasaris 9 2017, 02:47 PM

Jurga, aukso zodziai! ACIU! o del priklausomybes - tai man tik dziaugsmas, kad yra tokiu "priklausomu" istikimu skaitytoju; ir toliau sitaip!

Atsakyti į komentarą

AstaVasaris 8 2017, 06:08 PM

Šiandien pagavau save, kad teoriškai čia einu žiūrėti receptų, o praktiškai... ačiū už istorijas, Aušra!

AusraVasaris 8 2017, 06:47 PM

Asta, Jusu komentaras - JEGA!! aciu!

IngaMVasaris 9 2017, 08:33 AM

Aš lygiai taip pat-malonumas skaityti, malonumas žiūrėti nuotraukas,malonumas ir kažką išbandyti pasigaminti:)Ačiūūū.:)

AusraVasaris 9 2017, 10:08 AM

Inga, malonumas absoliuciai abipusis, nes mano skaitytojos yra pacios pacios nuostabiausios! ACIU!

VitalijaVasaris 9 2017, 10:52 AM

Aušra, jūsù blogas- absoliutus, visapusiškas gėris. Viso ko geriausio Jums!

AusraVasaris 9 2017, 10:55 AM

Aciu< Vitalija, uz siltus zodzius! man tokie komentarai - tai kaip balzamas ant dusios!

Atsakyti į komentarą

ViktorijaVasaris 7 2017, 01:51 AM

Koks tekstas, Aušra! Mano savaitgalis irgi buvo kaip amerikietiški kalneliai, tokie, į kokius grįžti nenorėčiau. Bet aš stengiuosi žiūrėti kaip Jūs. Užuot gulėjus ant sofos ir gailėjus savęs geriau išeiti pasivaikščioti arba išsikepti pyragą. Žaviuosi! Ir apkabinu.

AusraVasaris 7 2017, 11:18 AM

Aciu, Viktorija, uz apkabinima ir uz siltus zodzius; o del gulejimo ant sofutes ir saves gailejimo - sutinku! tai dazniausiai ne tik kad ne padeda, bet buna dar blogiau; na o pyrago kepimas - tai yra garantuota ir patikrinta terapija; aciu uz pakomentavima;

Atsakyti į komentarą