Su vaikais ar dėl vaikų?

Spalis 11, 2014 m Mėsa, Užkandžiai,
Komentarai (8)

 

 

 

Ne taip seniai dėl kažkokių neaiškių priežasčių ant mano facebook’o sienos ėmė ir atsirado štai tokio turinio pranešimas:

“Keliuose savo interviu esu pasakiusi, kad man vaikai yra gražus gyvenimo papildas. Kad jie gimė ir gyvena šalia ir drauge, tačiau dėl jų aš, Austėja, neišnykstu. Ir tai nereiškia, kad juos myliu mažiau. Ar daugiau. Tiesiog aš esu aš, o jie yra keturios kitos asmenybės, su kuriomis aš turiu garbės ir laimės dalintis savo gyvenimą.

Ir štai prieš keletą dienų atsigirdau, kad vis dėlto buvo pasibaisėjusių tokiu mano pareiškimu: tai kokia ji (čia apie mane:)) tada motina?!

Ir vis dėlto nuoširdžiai manau, kad gyvename ne dėl vaikų. Gyvename su jais. Ir dar sąmoningai pasirenkame taip gyventi (ko jie, kaip sakant, nepasirenka). Ir už jų gyvenimo kokybę iki pilnametystės (visomis prasmėmis) esame atsakingi. Bet tai turi būti ne mūsų gyvenimo sąskaita ir tai neturi būti auka. Nes gyvenimas yra vienas. Ir mano, ir jų. Ir, beje, mano (tėvų) laimė koreliuoja su jų laime.

Apie tai - ir ne tik - šis straipsnis (ir JAV laisvų laisviausiai galima keisti Lietuva):

http://www.nytimes.com/2005/03/27/fashion/27love.html?_ga=1.172818144.271880902.1412464580&_r=0

Rašė ponia Austėja Landsbergienė, kurios aš nepažįstu, nei gyvenime, nei virtualiai, todėl man buvo visiškai neaišku, kodėl nei iš šio, nei iš to mane pasiekė toks įrašas. Gal tai turėtų reikšti, kad facebook’as vykdo kažkokį slaptą žmonių sekimą ir pagal internetinę asmens veiklą kuria to asmens profilį, o po to tam asmeniui pradeda siųsti kryptingą edukacinę medžiagą. Gal, išanalizavęs mano slaptąjį profilį, facebook’as nutarė, kad man tų pats laikas susirūpinti savo gyvenimo būdu ir prioritetais, ir todėl man atsiuntė ponios Landsbergienės nuomonę dėl vaikų auginimo. Aišku tik viena – facebook’o keliai nežinomi.

Kaip jau aukščiau minėjau, ponios Austėjos Landsbergienės aš nepažįstu. Iš karto atsiprašau, jeigu ponia yra labai žymus žmogus – aš jau kuris laikas esu visiškai atitrūkusi nuo Lietuvos elito gyvenimo, televizoriaus seniai nebežiūriu ir net sapudos nebeseku. Todėl nežinau, apie ką ponia Austėja kalbėjo/rašė tuose minėtuose interviu, ir kuo tie žiūrovai/skaitytojai taip baisėjosi. Man tik užkliuvo tame įraše panaudotas žodis “papildas” (angl. supplement), kai kalbama apie vaikų vietą tėvų gyvenime. Papildus vartojame, kai sušlubuoja sveikata arba kai norime geriau jaustis; juos vartojame kartą per dieną, tris ar keturis mėnesius; paskui gydytojas mums rekomenduoja jų vartojimą nutraukti. Ar ir su vaikų turėjimu yra panašiai, kaip su tais papildais?

Ir dar man buvo visiškai nesuprantami ponios Landsbergienės teiginiai apie kažkokį “aš”, apie sąmoningą pasirinkimą gyventi “su vaikais, o ne dėl vaikų”, ir dar apie kažkokį aukojimąsi. Žodžiu, perskaičius tą trumpą ponios Austėjos pareiškimą man taip ir liko neaišku, kas buvo norėta pasakyti, bet liko nuojauta, kad tai, kas norėta pasakyti, visiškai nesiderina su mano požiūriu. Ta proga aš nutariau parašyti savo pasamprotavimus minėta tema. Neanalizuodama ir nekritikuodama ponios Austėjos požiūrio (kuris, kaip minėjau, man taip ir liko neaiškus – koks tas jos požiūris..??). Tiesiog noriu viešai pasisakyti, kaip gyvenimas su vaikais atrodo iš mano varpinės.

O iš mano varpinės tas gyvenimas atrodo šitaip: kai būsima mamytė ir tėvelis atvažiuoja į gimdymo namus, kur pasaulį išvys naujasis jų šeimos narys, jie tikriausiai net neįtaria, kaip iš pagrindų pasikeis jų gyvenimai, kai jie į namus parsiveš savo brangųjį ritinėlį. Tie žmonės, tie “aš”, kuriais jie buvo iki vaiko gimimo, amžiams išnyks kažkur tarp gimdymo namų sienų. Tų senųjų “aš” nebeliks nei padujų, nes gimus vaikui mamytė ir tėvelis taps visai kitais žmonėmis. Jie taps tėvais, ir tas virsmas bus negrįžtamas, visam laikui, ir nebepasuksi nieko atgal, į tuos laikus, kai jie buvo tik dviese, be vaikų. Tų bevaikių žmonių nebeliks.

Mamytės ir tėčio gyvenimai pasikeis ne vien todėl, kad pasikeis jų dienotvarkės ir miego ritmas, atsiras masė naujų įpareigojimų, įsipareigojimų ir rūpesčių. Aš ne vien apie sauskelnes ir pieno mišinukus, ne apie ausų uždegimus ir ne apie užmigimą stovint, nors tai, be abejo, irgi svarbu, ypač kai kabama apie gyvenimą ne dėl vaikų, o dėl savęs: pabandykite pagyventi dėl savęs, kai reikia kelis mėnesius iš eilės naktimis pasikilnoti kas 2 valandos, 24 valandas per parą gaminti pieną, po to jį darbe nusitraukinėti, ir kt. Aš apie tai, kad atsiradus vaikams neišvengiamai pasikeičia tėvų prioritetai, pomėgiai, įpročiai, vertybių skalės. Mes pradedame daug ką visai kitaip toleruoti (pvz. kleckuotas palaidines), arba netoleruoti (pvz. triukšmaujančius kaimynus). Tėvams savaime atsiranda (arba su laiku išsiugdo) nauji instinktai (pvz. vaiko griebimas už rankos, kai eini per gatvę, nepaisant to, kad tam vaikui jau 14 metų). Atsiradus vaikams dažnai pasikeičia tėvų pažinčių ratas; su tais žmonėmis, su kuriais ankščiau mėgdavome bendrauti, nebelieka nieko bendro. Atsiranda naujos pažintys, kurios, labai tikėtina, vėlgi suksis apie vaikus.

Tarkim, kad prieš gimstant pirmąjam leliukui Austėja (arba kita mamytė, tas apibendrintas “Aš”) mėgo gerą vyną, gerą džiazą, aukštakulnius batus ir ryškiai raudoną nagų laką. Atsiradus vaikui net ir šiems tvirtiems ir, rodos, nepajudinamiems jos asmenybės bruožams gręsia rimtas pavojus. Ne todėl, kad Austėja nuo ryto iki vakaro bus pasinėrusi į savo beibio sauskelnes, ir apie jokį džiazo vakarą naktiniame klube ar apie civilizuotai atrodantį manikiūrą nebus net šnekos, nes reikės be jokios paliovos turkštis kriauklėje, plaunant pienuotų buteliukų kalnus. Gal Austėja turės auklę ar tarnaitę, kuri ir buteliukus plaus, ir sauskelnes keis, o mamytė galės planuoti savo vakarus ir vakarėlius kaip tik jos širdis geidžia. Net ir tuo atveju, kai bus auklė ir tarnaitė, ir šukuosenos, ir aukštakulniai bateliai, ir kai namuose bus mažas džiaugsmo kamuolėlis, besišypsantis ir klegantis, o gal sergantis ir negalintis užmigti, Austėjai ne toks svarbus taps nei tas geras džiazas, nei tas elegantiškas pobūvis. Vakarai bus daug mieliau praleidžiami ne aristokratiškoje aplinkoje, su intelektualiais draugais, siurbčiojant martinius, o tarp sauskelnių, tarp barškučių, tyrelių ir košyčių. Nes tarp tų sauskelnių ir košyčių bus pirmos šypsenos, pirmas juokas, pirmi žingsneliai ir begalybė kitų neįkainojamų momentų, kurie Austėjai sukurs naują gyvenimą ir jos naująjį “aš”.

Tais momentais, kai sėdėsite priešais televizorių, kuriame keliasdešimtąjį kartą bus sukamas “Baby Einstein”, kai su suklijuotais nuo manų košės plaukais ir su fotiku rankoje bandysite visam laikui įamžinti tą patį pirmąjį kartą, kai jūsų atžala savarankiškai valgo su šaukštu, nepamirškite savęs paklausti, ar gyvenate šalia vaikų, ar dėl vaikų. Tą patį klausimą klauskite, kai mokinsite juos važiuoti dviračiu, plaukti, čiuožti ir slidinėti, kai sėdėsite jų koncertuose, rečitaliuose, kai vasaras leisite sporto aikštėse ir iki nugriuvimo džiaugsitės jų pergalėmis. Jeigu neturėtumėte vaikų, ar sėdėtumėte visą savaitę prie upės akis įbedę į savo sūnaus plūdę ir ar planuotumėte savo atostogas pagal mokyklos akademinį kalendorių? Tapę tėvais mes negyvename su vaikais. Mes gyvename vaikais. Kitaip tiesiog nebeįmanoma. Man būtų neįmanoma, net ir labai pasistengus.

Įsivaizduokime, kad ponia Austėja, praėjus keliems mėnesiems, o gal net ir visiems metams po mažylio gimimo, nutartų “pagyventi sau” ir išvyktų, tarkim, savaitei į Bostoną. Viena, be vaiko, be naminių rūpesčių, kaip senais gerais viengungiškais laikas. Austėja Bostone leistų kolosaliai puikų laiką: būtų smagios vakarienės su ilgai nematytais draugais, su sangrija ir su gurmaniškomis tapomis; būtų pasiplaukiojimai laivu, džiazo koncertai ir šokiai ant denio, būtų daug gero vyno, daug intelektualių pokalbių, gera kompanija, puikus viešbutis, sauna, masažai, rytiniai krosai parke ir pasivaikščiojimai po naktinį Bostoną. Namo Austėja važiuotų gerokai viršydama greitį ir galvodama, kad septynios dienos buvo aiškiai per daug, kad kitą kartą ji išvažiuos ne ilgiau, nei porai dienų, ne todėl, kad sąžinė ją užgraužė, o todėl kad su mažuoju bambino sėdėti namuose jai yra šimtą kartų smagiau, negu būti vienai.

Vaikai ne papildas. Vaikai yra esmė. Jie nulems Jūsų visus esminius gyvenimo sprendimus, kai svarstysite naujo darbo pasiūlymą, kai pirksite namą, kai kraustysitės gyventi į kitą miestą arba kai planuosite atostogas. Nesvarbu, kokios būtų Jūsų profesinės pareigos ar titulai, motinystė ir tėvystė visada bus darbas pusantro etato, be švenčių ir be išeiginių, net ir tuo atveju, jeigu Jūs turėsite pagalbą namuose. Jeigu tapote tėvais, tai tikrai neimsite ir spontaniškai nenusipirksite bilietų dviems į Bahamų salas, dešimčiai dienų, ir paskui staiga prisiminsite – o kur mes dėsime vaikus..?!? Taip Jums tikrai neatsitiks. Prižadu. Pirmiausia visada pagalvosite apie vaikus.

Taigi, mano rašinio išvada būtų tokia: atsiradus vaikams nebelieka tėvų asmeninio , šeimos atostogų planai susiveda į penkiamečio ar šešiamečio interesų ratą, o mamos ir tėčio savaitgaliai leidžiami beisbolo aikštėje arba spoksant į plūdę. Aš tik nesuprantu, apie kokią auką ponia Landsbergienė ten rašė. Kame ta auka? Nes mano galva yra visiškai neįmanoma surasti įdomesnę veiklą už sėdėjimą tose rungtynėse, bėgiojimą paskui svirduliuojantį dviratį arba žiopsojimą į tą niekada nepanyrančią plūdę. Tai ne auka, o neįkainojami momentai, prisiminimai visam gyvenimui, buvimo kartu džiaugsmas. Man tai nei iš tolo nepanašu į auką. Man tai yra šimtaprocentinė Dievo dovana. Gal poniai Austėjai yra kitaip. Aš nesiimu jos nei vertinti, nei teisti. O gal aš paprasčiausiai kažką ne taip supratau.

Ačiū, kad skaitėte.

Aušra

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kukuliukų mumijos

 

Recepto šaltinis: Spend with Pennies

 

Paruošta picos tešla

18 mažų kukuliukų, keptų

6 sausi spagečiai

1 šaukštas tirpinto sviesto

1 griežinėlis surio ir 1 juoda alyvuogė, mumijų akims

Pomidorų padažo

 

Orkaitę įkaitinti iki 175oC. Plačią kepimo skardą ištiesti sviestiniu popieriumi arba Silpat takeliu.

Tešlą supjaustyti maždaug 5 mm pločio juostelėmis.

Ant kiekvieno spagečio suverti po tris kukuliukus. Vėrinukus apsukti tešlos justelėmis, suformuojant į mumijas panašius volelius. Atsargiai ištraukti spagečius. Mumijas dėti ant paruoštos skardos, veidukais į viršų.

Kepti 20-25 minutes, kol pagels. Traukti iš orkaitės. Mumijas patepti tirpintu sviestu.

Iš sūrio griežinėlio šiaudeliu išspausti mažus skritulėlius, į juos įspausti mažus alyvuogės gabalėlius; tai bus mumijų akys. Akis lengvai prispausti prie dar šiltų mumijų veidukų.

Tiekti šiltas, su pašildytu pomidorų padažu.

 

 

Meatball Mummies

Recipe from Spend with Pennies

 

Prepared pizza dough, store bought or homemade

18 small meatballs, cooked, homemade or frozen & defrosted)

6 strands raw spaghetti

1 tablespoon melted butter

1 slice of white cheese and 1 black olive, for eye balls

Pasta sauce for serving

 

Preheat oven to 350oF. Line baking sheet with parchment or Silpat.

Cut pizza dough into thin strips, approximately ¼ inch wide.

Thread 3 meatballs onto a strand of spaghetti. Wrapping dough around the meatballs creating a mummy shape. Gently remove the spaghetti strand and place the meatball mummy on a prepared baking sheet.

Bake 20-25 minutes or until browned. Remove from oven, brush with melted butter.

Cut out cheese circles using a wide straw. Push small pieces of black olives into cheese circles, creating eyes. Place cheese eyes onto still warm mummies.

Serve warm or at room temperature with warm pasta sauce.

 



Palikite komentarą

Jūsų vardas *  Jūsų el * (nebus skelbiamas)
          Prisiminti mane
Jūsų komentaras  *    

CAPTCHA Image   Reload Image
Įveskite kodą *:




JonaVasaris 14 2016, 07:57 AM Durnesio straipsnio neskaičiau.
Atsakyti į komentarą

ViktorijaLapkritis 1 2014, 10:28 AM Pasakysiu atvirai ir tiesiai - gaila ponų Landsbergių šeimos vaikų. Mamytė mokslų daktarė, didžiulė verslininkė, žodžiu "baisiai" užimtas žmogus, kuris dar jaunystėj teigė, kad jam nereikia šeimos ir vaikų ir visa tai atsirado tiesiog netyčia. Tėvelis politikas, dabar jau Briuselyje sėdi, savaime suprantama, irgi labai užimtas. Kadangi edukologija ir žinojimas ko reikia vaikams yra ponios profesija, tai ji juos ir palieka mokyklose ir darželiuose tikriausiai ilgiau negu derėtų. Na jeigu pas juos viskas taip jau paremta mokslu ir esą mokslininkai įrodė, kad vaikams yra gerai ten tose visose įstaigose ir mamos užtenka pirmų savaičių, tai lai jie taip gyvena. Bet aš vistiek nesuprantu, kokia prasmė gimdyti vaiką jeigu tu su juo leidi 10% savo laiko?? Čia gal kad demografija didėtų??? Niekas nesako, kad reikia visiškai užmiršti save ir atsiduoti tik vaikams, bet šituo atveju jau yra perlenkiama lazda... Na bet per daug kritikuoti negaliu, nes vaikų neturiu ir greitu laiku nenusimato, bet tokių supermamyčių mintys truputį gąsdina..
AusraLapkritis 1 2014, 05:59 PM Viktorija, aciu uz komentara; as nesiimu nei gailetis tu vaiku, nei testi ju tevu; kiekvienoje seimoje yra savi prioritetai; vieni vazineja po Briuselius ir Harvardus, kiti sedi tarp sauskelniu ir barskaliuku; beda da, kad visos snekos apie abieju dalyku harmoninga suderinima dazniausiai baigiasi teoriniais papostringavimais, o realybeje gaunasi, kad yra arba viena, arba kita, t.y. arba mamytes "AS", arba vaikai ir ju reikalai;

Atsakyti į komentarą

AusraSpalis 14 2014, 04:43 AM Kukuliukai atrodo nuostabiai. Butinai isbandysiu...
AusraSpalis 14 2014, 09:58 AM Ausra - aciu! tikiuosi, kad seimai patiks; mums labai patiko;

Atsakyti į komentarą

AistėSpalis 13 2014, 04:13 PM Kukuliukai atrodo fantastiškai - bus dar vienas receptas į gamintųjų sąrašą. O dėl Austėjos, manau, kad šiek tiek blogai interpretuojate jos įrašą. Austėja yra mokslų daktarė (edukologijos - mokslas duoda tam tikrą kalbos ir žodžių dėliojimo specifiką - šiuo požiūriu jau aš labai bjauri :)), keturių vaikų mama, politiko ir diplomato žmona, sėkmingo verslo vadovė ir idėjinė švietimo pokyčių propaguotoja. Jos žinutė buvo apie tai, kad šiuos dalykus galima sėkmingai derinti. Žinoma, kad gimus vaikams niekas nebebus taip, kaip buvo, bet jei labai nori kažko siekti, yra daugybė būdų suderinti tėvystę su savirealizacija. Austėja kalba apie principinę auką, kurios tarsi standartiškai reikalaujama iš motinos. Rūpestis vaikais turi būti ne auka, o pasirinkimas. Bent jau aš tą įrašą perkaičiau būtent tokiu būdu.
AusraSpalis 13 2014, 04:42 PM Aiste, aciu uz pagyrima verinukams ir uz paaiskinima; as teksta visada skaitau ir suprantu pazodziui (toks primityvas is mano puses); jeigu kalba eina apie papildus, tai man tai iskart asocijuojasi su prioritetiniais dalykais (t.y. mamos individualusis as, jos siekiai, t.t.), ir papildais (t.y. vaikais), kuriems tevai privalo uztikrinti gerbuvi iki pilnametystes, o visa kita - tai jau kaip iseis; man domu, o tai kas nutinka su mamyciu prioritetais, kai vaikutis gimsta su negalia, arba kai mamyte yra vienisa, arba materialiai nepasiturinti; kam visgi tada atiduodama pirmenybe, mamytes svajonems ir saviraiskai, ar tiems papildams; kaip jau pasisakiau ne viena karta, ponios Austejos irasas skamba lyg lozungas, kuri, kaip ir priklauso lozungams, kikevienas gali interpretuoti kaip tik jam/jai patinka;

Atsakyti į komentarą

ViktorijaSpalis 13 2014, 02:20 PM Šia tema nieko nepasakysiu, neturiu vaikų, nepriklausau nei A. Landsbergienės gerbėjų, nei heiterių būreliams, nors ir vienų, ir kitų LT nemažai. Bet šitie kepiniai!!! Vis iš naujo atsidarau ir kikenu žiūrėdama į nuotrauką. Labai smagiai ir skaniai atrodo! O kukuliukai iš jautienos?
AusraSpalis 13 2014, 02:47 PM Viktorija - kukuliukus as dariau is jautienos, bet kitokie irgi tiks: vistienos, kalakutienos, kt.; tada bus leliukai baltesniais veideliais;

Atsakyti į komentarą

GitaSpalis 13 2014, 03:18 AM Ponia Austėja yra vienų brangiausių privačių darželių steigėja, todėl jos pasisakymai dažnai yra nukreipti ta linkme, kad visi kuo anksčiau, kuo greičiau leiskite vaikus į darželius. Be to ji labai daug prisideda prie iškreipto ir dabar LT labai populiaraus supermamos įvaizdžio, kai supermama yra ta mama, kuri nieko neatsisako dėl vaikų, visur lenda, visur dalyvauja, o vaiką prisimena tik tada, kai reikia jį nufotkint ir vėl į feisbuką įkelt :)
AusraSpalis 13 2014, 09:56 AM Gita - dabar viskas aisku kaip diena; viska iskart supratau; aciu uz takseliu sudeliojima;

IngaSpalis 17 2014, 02:04 AM Grįžau pažiūrėti, kas ko prirašė prikomentavo :) Žinote, dar viena mintis man kilo po šio "papildų" agitavimo FB ant daugelio sienų.. Tikra tiesa, Aušra, ne tik Jūs, bet daugelis žmonių perskaitę vieną-kelis sakinius pirmiausia susimąstys paviršutiniškai, ką tai reiškia, ką norėta tuo pasakyti. Sudėtinga iš kelių ištrauktų iš konteksto sakinių spręsti apie prasmę. Todėl žinodama, kaip dirba žiniasklaida, kaip jie renka straipsniams intriguojančius pavadainimus ir pan, aš visuomet labai atsargiai įvertinu turinį ir perfrazuotą duotą žmonių interviu. Net ir TV sugeba sukurti reportažus taip, kaip jiems reikia, kad sudomintų žiūrovus. Bet mano mintis kilusi buvo ne apie tai. Galbūt žinote, jog LT ypatingai siaučia prorusiškos pogrindinės (ir ne pogrindinės) kompanijos (sėdi ir rašo po straipsniais komentarus, kiršijančius visuomenę; eina į poliklinikas ir garsiai postringauja apie politikus ir politiką, o po to išeina - kaip išeina? juk lyg ir pas gydytoją buvo atėjęs?), tad nenuostabu, jog Landsbergio pavardė ir toliau nenustojama būti provokuojama ir teršiama. Aš tikrai nenustebčiau, jei čia šioje vietoje nebūtų įsikišusios KITOS rankos. Pažiūrėkite, koks pasiektas rezultatas - žmonės PASIBAISĖJĘ Austėjos Ladsbergienės papildais vadinamais vaikais. Pasakykite, ir kam jai tai daryti - ant visų sienų tai pareikšti? Pamąstykite. Koks galėtų būti to tikslas? :) Tokiu būdu kviesti į savo darželį? Abejoju, nes tai, kaip matote, iššaukė žmonių susierzinimą, o ne motyvuotą kvietimą lankyti darželį ar mokyklą. Tiesa, prisiminiau, kaip ir laida buvo rengiama su skandalinga žurnaliste Grinevičiute, kaip ji veržėsi į mokyklos patalpas ir provokavo, iš kokių pinigų įrengtos patalpos :) Ta prasme, natūralu, jog provokacijų jos šeimos atžvilgiu dar daugės, tuo labiau, kad Austėjos vyras buvo išrinktas į Europos Parlamentą. Ir pabaigai, žmogus - NĖRA RACIONALI būtybė, todėl labai atsargiai ir kritiškai vertinkime aplinką, nepriimkime visko už gryną pinigą :) Supraskime, kad su mumis, masėmis, bet kas gali daryti, ką panorėjęs, valdyti, kaip panorėjęs.. o mes emociškai pasiduodame net nesuvokdami to :)

AusraSpalis 17 2014, 10:12 AM Inga, ar Jus turite omeny Vytauta Lansbertgi(http://en.wikipedia.org/wiki/Vytautas_Landsbergis)? jo pavarde be "d"; del rusu konspiracijos nieko nezinau, o del manipuliavimo masemis tai mano nuomone tokia: mases turi visada naudotis proga ir garsiai pasakyti savo nuomone; ta as ir padariau - susakiau, ka galvoju duota tema;

Atsakyti į komentarą

AlinaSpalis 12 2014, 10:04 AM as irgi pr. savaite suradau toki va irasa ant savo sienos facebooke. Irgi nepazistu tos ponios ir nesu apie ja girdejus (na gal as tamsuole, juk gyvenu LT). Gal but mineta ponia arba jos vadybininkai sumokejo uz reklama ir todel mes buvome priverstos tai skaityti... Ir man kilo tokios pat mintis, bet jus jas taip graziai igarsinot kad net truputi susigraudinau:) buvo labai malonu skaityti.
AusraSpalis 12 2014, 06:08 PM Aciu, Alina; malonu zinoti, kad ne as viena taip mastau;

Atsakyti į komentarą

LinaSpalis 12 2014, 06:49 AM Grazios mintys. Beja, pareiskimo ir as nesuprantu - "esu atsakinga uz vaiku gyvenimo kokybe, taciau ne savo gyvenimo saskaita". Sutinku, gyvenimas yra vienas ir jei yra norisi gyventi "savo gyvenima", tuomet reiketu samoningai pasirinkti gyvenima be vaiku. Nenoreciau buti kazkieno gyvenimo papildas.
IngaSpalis 12 2014, 10:28 AM Esu tikra, kad Austėja praktiškai su jumis, Aušra, sutiktų, tik žinant kontekstą, kurį mes LT-e sekame ir matome, tai tas kontekstas platesnis, čia turima omenyje: savirealizacija, gyvenimo lūkesčiai, tikslai ir t.t. Ta prasme, Jūs į tai pažvelgėte labai siaurai. Žinant, kaip Austėja myli vaikus, net neabejoju, jog vaikai jai tikrai pirmoje vietoje, ir ne "papildas" siaurąja prasme. Vaikai jai suteikė sparnus vykdyt savo "misiją" :) Aš taip pat galėčiau dėl vaikų padaryti viską (kaip ir visos mamos), tačiau kalba eina apie tai, kad neturime užmiršti SAVĘS, nes gyvenimo pabaigoje aš būsiu tikrai laimingesnė matydama ir tą pirmąjį įvartį, ir pasiekusi savo gyvenimo tikslus.

AusraSpalis 12 2014, 06:07 PM Inga, dekui uz komentara; perskaiciau Jusu paaiskinimus, paskui dar karteli perskaiciau ta post'a facebook'e - vistiek nieko nesupratau; tai ta placiaja prasme kas visgi tureta omeny, kai kalba ejo apie papildus??? ir kame tas aukojimasis?? tame, kad atsiradus vaikams pasikeicia mamos prioritetai ir tikslai, ir saves israiskos priemones? as cia ir vel varau apie ta pati, kaip sugedus plokstele; man susidare toks ispudis, kad ponia Austeja megsta sneketi bendromis frazemis; todel as jos ir nesuprantu; zinot, kai geras mokytojas vaikams aiskina matematika arba fizika, jis bando medziaga iliustruoti gyvenimiskais pavyzdziais, o ne apibendrintais teiginiais, kurie skamba kaip plakatiniai sukiai; tai ir man panasiai;

AusraSpalis 12 2014, 06:10 PM Lina, as tikiuosi, kad ponia Austeja sureaguos i sita mano irasa ir viska mums issamiai paaiskins, kame ten reikalas su tais vaikais ir del ju besiaukojanciais vaikais; o gal ir nesureaguos;

KristinaSpalis 13 2014, 04:25 PM Oij ponia Ausra, isijungiau Jusu bloga po ilgo laiko, nors labai megstu paskaityti, o kartais ka nors ir pagaminu... Nu bet net bloga pasidare!!! aisku - as vaiku neturiu, bet NEGALIMA taip. Ne visom smegenys suskysgteja iki .. visam likusiam gyvenimui, kam? kam prarasti/atsisakyti/nustumti i sali, kas tau iki vaiko gimimo taip patiko? as turbut sito niekada nesuprasiu....

AusraSpalis 13 2014, 04:44 PM Kristina, tai ta prasme, norejot pasakyti, kad man smegenys suskysteje!? ko tik nebuna...; teks gyventi su suskystejusiomi, o kas belieka;

LinaSpalis 13 2014, 05:25 PM Uh, kam taip kategoriskai, panele Kristina. Nepriklausomai nuo to, susilauki vaiku, ar ne - laikui begant zmoniu pomegiai, poreikiai ir vertybes keiciasi. As tai vadinu branda, o ne suskystejimu :)

Lina petersonSpalis 13 2014, 06:47 PM Noriu prisideti prie pamastumu. As vaiku neturiu. Ne todel, kad nenorejau, bet taip jau isejo. Taigi gyvenu sau, puoseleju "as". Turiu daug GERO GERO laiko. Bet vat skaitau Ausros bloga ir nubraukiu asara. Mielu noru sedeciau namie ir plakciau tyreles. Tikrai nemanau kad jausciaus besiaukojanti, kazkaip atrodo kad buciau labai labai dekinga uz tokia galimybe. Jausciaus jog mano svajones pagaliau issipilde ir gavau begaline dovana. Turbut laiks nuo laiko uzsiimciau ir kazkuo kitu, sugrizciau i senaji "as", bet mielu noru pasirasyciau "aukai" tureti vaiku. Man visada atrodo kad zmogus laikui begant turi keistis. Turi keistis jo poziuriai, prioritetai, netgi pomegiai. As, pazyzdziui,dabar esu visai kitas zmogus nei kai man buvau 16. Devinta vakaro sedziu lovoj su knyga ne to del kad aukojuosi, o todel mad tai man daug maloniau nei sedeti kokiam nors prirukytam kaboke ir gerti alu. Bet buvo laikas kai gerti alu ir sneketi absolucias nesamones buvo ypatinga pramoga. Man visada juokinga matyti vyrukus kuriems koks 60 metu, o jie nusipirke superine masina verbuoja jaunas panas. Toks jausmas kad jie uzstrigo ties 25 ir liko toj vertybiu skalej. Tai gal ir su tevyste tas pats. Jei zmogus jaucia tam poreiki, tai gal be tokia jau ten or auka. Bet cia tik pamastymai, patirtimi nepagrista medziaga ;)

AusraSpalis 13 2014, 10:42 PM Lina, aciu uz toki grazu komentara; smagu, kad mes abi apie ta pati; o apie uzstrigima tam tikrame amziuje tai tikra tiesa - svarbiausia yra neuzstrigti;

KristinaSpalis 14 2014, 04:27 AM Kategoriskai tai nuskambejo turbut del to, kad zmones daznai susidaro ispudi per daug nesigilindami. Idomu ar pasidomejote ta ponia Austeja, ka ji viekia, kokia jos seima, ka ji vertina, ir t.t. Kabinejates prie zodziu (papildas, suskystejo), bet manau kaip ir 6+3=9 taip ir 5+4=9. Negali buti vienodo kelio, taip ir nuomones. Tarp kita ko - ta ponia turi 4 vaikus, beja manau labai grazi ir darni seima jos, nepamirsta turbut nei vyro, nei vaiku, nei tuo labiau darbo, viska stengiasi suspeti, ir viskuo dziaugiasi. Bent jau viesai taip atrodo (as jos irgi asmeniskai nepazystu). Taip kad istraukus is konteksto - drebti, kaip cia jau ojojoi, Austeja, ne taip viskas yra ir TURI buti!!! Bet kad susilaukus vaiko nereikia pamesti proto ir gyventi del jo?? "Gyventi su juo! Dziaugtis su juo!" Taikliausiai pasakyta.

LinaSpalis 14 2014, 08:44 AM Edukologijos ideju platinimas FB yra viso labo reklamine akcija, pateiktos Austejos mintys yra istrauktos is konteksto ir samoningai provokuoja diskusija:)

Atsakyti į komentarą



my facbook page contact rss feed


food gawker - my galleryskoniu blogs

ETIKETĖS

abrikosai (5)
aguonos (13)
agurkai (12)
alus (4)
alyvuogės (4)
ananasai (7)
antiena (1)
apelsinai (35)
arbata (17)
arbūzai (2)
artišokai (1)
avietės (34)
avokadai (9)
baklažanai (7)
bananai (16)
bandelės (30)
blynai (29)
braškės (33)
Brie (2)
burokėliai (9)
bulvės (36)
citrinos (46)
cukinijos (8)
čederio sūris (19)
česnakai (5)
datulės (6)
dešrelės (8)
duona (35)
ėriena (5)
figos (8)
gervuogės (4)
gimtadieniai (32)
granatai (9)
grikiai (4)
grybai (15)
Halloween (14)
imbieras (25)
jautiena (31)
jogurtas (8)
Joninės (5)
jūros gėrybės (37)
Kalėdos (51)
karamelė (26)
kava (10)
keksai (30)
keksiukai (28)
kiauliena (30)
kiaušiniai (33)
knygos (33)
kokosai (24)
kopūstai (23)
Kovo 11-oji (6)
košės (4)
kriaušės (13)
kukurūzai (13)
ledai (35)
levandos (5)
Liepos 4-oji (6)
majonezas (8)
makaronai (34)
mangai (6)
maskarponė (25)
medus (23)
mėlynės (32)
mėtos (23)
moliūgai (36)
mocarela (17)
morkos (24)
Motinos diena (5)
Naujieji Metai (15)
nektarinai (5)
obuoliai (49)
ožkų sūris (12)
Padėkos diena (15)
paprikos (26)
paukštiena (29)
persikai (11)
pica (7)
pomidorai (39)
pupelės (12)
pyragai (142)
pyragaičiai (37)
rabarbarai (17)
razinos (5)
ridikėliai (6)
riešutai (124)
rikota (23)
romas (12)
ropės (1)
ryžiai (17)
saldainiai (13)
salierai (8)
salotos (51)
sausainiai (70)
slyvos (10)
smidrai (13)
spanguolės (16)
sriubos (13)
sumuštiniai (32)
svarainiai (1)
svogūnai (24)
šokoladas (128)
špinatai (3)
Tėvo diena (3)
tortai (72)
uogienė (13)
uogos (88)
Užgavėnės (7)
vaisiai (118)
Valentino diena (10)
varškė (7)
Vasario 16-oji (4)
Velykos (19)
veršiena (1)
virtiniai (6)
viskis (19)
vynuogės (4)
vyšnios (19)
žaliosios citrinos (17)
žirneliai (18)
žuvis (37)