Kriaušių ir viskio trupiniuotis

Lapkritis 20, 2015 m Desertai, Vaisiai,
Komentarai (4)

 

 

Prieš porą savaičių publikuotame įraše minėjau neprekinės išvaizdos obuolius iš kaimynės sodo. Tai va, prie tų obuolių aš dar tada prisirinkau nemenką dėžę kriaušių. Didžiulis aukštas medis buvo lipte aplipęs kriaušėmis, o po medžiu – dar dešimtkart tiek. Tos kriaušės buvo nedidukės, baisiai kietos ir sprangios. Valgyti man jas nesisekė. Atsikandau vieną kąsni, bet tas pats iškart užstrigo gerklėj. Kaimynė man patarė, kad tos kriaušės labai tiks pyragams. Todėl prisirinkau aš jų visą tuntą, o partempusi namo iškart ėmiau vartyti knygas ir ieškoti gero recepto su kietomis kriaušėmis. Tiksliau pavarčiau tik vieną knygą, Four & Twenty Blackbirds, nes ji po to obuolių su karamele pyrago kepimo dar tebegulėjo ant virtuvės stalo. Knygoje radau kriaušių trupiniuočio receptą su viskiu, ir iškart apsisprendžiau. Nes vargu ar įmanoma surasti tobulesnį derinį pyragui, nei kriaušės + viskis.

Kočiodama tešlą mąsčiau apie neseniai paviešintą Pasaulinės sveikatos organizacijos informaciją apie tai, kad mėsa ir mėsos gaminiai sukelia žarnyno ir kitokį vėžį. Mėsa daba yra įrašyta į karcinogenų sąrašą, šalia tabako, alkoholio, asbesto, spindulinės radiacijos, dyzelinio kuro variklių išmetamųjų dujų ir kt. Prisipažinsiu, kas šitas pareiškimas apie mėsą man buvo tikrų tikriausia moralinė trauma. Ne todėl, kad be mėsos aš negalėčiau gyventi. Mėsą mano šeima jau seniai vartoja tik kaip priedą prie daržovių ir augalinės kilmės maisto. Mėsos kasmet mes valgom vis mažiau ir mažiau. Jos išvis atsisakyti mums tikrai nebūtų problema. Bet pareiškimo apie mėsos žąlą smūgis man buvo itin skausmingas, nes jis privertė perkratyti mano požiūrį bendrai į visą maistą, į sveiką mitybą, ir į tai, kas išvis yra svarbu gyvenime. Po to perkratymo man nepasidarė lengviau. Pasidarė dar liūdniau. Esmė ne tame, kad aš nebepirksiu dešrelių, ir rūkytos šoninės, ir jautieną bei kiaulieną tikriausiai galutinai išbrauksiu iš šeimos meniu, nebent kartą metuose, per Kalėdas. Esmė tame, kad, mano manymu, tokio mąsto moksliniai atradimai iš esmės pakeičia mūsų požiūrį į maistą. Mokslo dėka mes tampam sveikesni, bet pats valgymo procesas, mano galva, žiauriai išsigimsta, o tuo pačiu, keičiantis mūsų požiūriui į maistą, keičiamės ir mes patys, mūsų gyvenimo prioritetai; keičiasi visa visuomenė. Būtent tie pokyčiai, o ne mėsos atsisakymas, man yra skausmingiausi.

Sau ir savo šeimai aš stengiuosi gaminti tik sveiką maistą. Nes nesu gi aš savo vaikų priešas – negi aš jiems kišiu kažkokius nuodus, nuo kurių jie pasiligos. Bet pastebiu, kad kuo toliau, tuo sunkiau yra atsirinkti, kas sveika, ir kas ne. Maisto pirkimas palaipsniui susiveda į desperatišką etikečių skaitymą, senų, mėgstamų receptų perkratymą ieškant pakaitalų ne itin sveikiems ingredientams. Renkantis vieną ar kitą produktą pirmiausia reikia pasverti visus “už” ir “prieš”, mintyse įvertinant kitus į savaitės racioną įtrauktus patiekalus, kad neduokdie nepadauginti cukraus, ar riebalų, ar angliavandenių. Ir netgi kai maistas pagaliau yra nuperkamas, ramybės vistiek nėra, nes galimas daiktas, kad važiuojant namo su pirkiniais, per radiją bus transliuojamas pokalbis su kokiu nors rimtu dietologu, po kurio neišvengiamai paaiškės, kad pusė ką tik supirkto bagažinės turinio yra vienaip ar kitaip žalinga sveikatai.

Vakar visi mums aiškino, koks baisus nuodas yra cukrus, šiandien ta pati etiketė jau klijuojama mėsai; o rytoj, žiūrėk, visi varpai skambės apie kiaušinių, pieno, sūrių žalą. Galima į visą tą propogandą nekreipti jokio dėmesio, bet aš linkusi klausyti, ką sako mokslininkai, nes pati esu iš to paties katilo, todėl net jeigu ne visą informaciją priimu už gryną pinigą, aš radijos neišjungiu ir stengiuosi bent išklausyti. O išklausius paaiškėja, kad savo šeimą aš šeriu karcinogenais, panašiais į asbestą. Tokia viešai skelbiama informacija apie sveiką gyvenseną gal pagerina mano ir mano atimųjų sveikatą, bet žiauriai kerta per mano pačios pasitikėjimą savimi ir per mano savigarbą. Ji įskiepija nesibaigiančio netikrumo jausmą – aš net nebežinau, ar šitas mano kruopščiai suplanuotas ir per kelias valandas išvargtas troškinys arba šita sriuba yra gerai, ar vietoj troškinio ar sriubos aš verčiau jau būčiau paskrudinusi lapinių kopūstų.

Antra medalio pusė yra ta, kad naujas modernus požiūris į mitybą ne tik kad neleidžia mums ramiai apsispręsti, kas mums yra sveika, o kas ne, bet tuo pačiu dar ir anuliuoja visas nusitovėjusias kultūrines kulinarines tradicijas. Taip, kaip maistą ruošė mūsų mamos ir močiutės, šiandien jau tapo atgyvena. Dabar jau niekas taip nebevalgo. Kai mano vaikai suaugs, jie tikriausiai nebenorės valgyti to, ką aš jiems dabar gaminu. Ir visi mano firminiai patiekalai, mano troškiniai ir šonkauliukai, mano sviestinės tešlos pyragai, ledai, sausainai su šokoladu po kokių 10 ar 15 metų jiems tikriausiai bus pajuokos objektas, o ne nostalgiškas saldus prisiminimas. Todėl pasiklausius radijos apie naują dietologų rekomendaciją mane apima žiaurus liūdesys.

Viena mano pažįstama yra isagenix gyvenimo būdo propoguotoja ir kiekvienai progai pasitaikius vis agituoja visus jungtis prie tos naujos bangos, kuri neva tai pakeitė jos gyvenimą, sutvarkė svorį ir sveikatą, ir dabar jos sveikata yra tokia gera, kad ji, perkopusi 6-ąją dešimtį, jaučiasi galinti siekti dar iki šiol nepasiektų sveikatingumo ir sporto aukštumų. Tai va, tos mano pažįstamos iš pagrindų pakitęs gyvenimas susiveda į miltelių ir piliulių racioną, daugybę sugraduotų buteliukų, į kuriuos kasdien pilami sveikatingumo syvai, atgabenti iš Tailando, Peru, Balio ir dar biesas žino iš kur. Viskas be galo sveika, jokių karcinogenų ir jokio streso; išalkus reikia tik atmatuoti reikiamą kiekį tam tikrų miltelių, užpilti juos krištolinio tyrumo vandeniu, viską gerai suplakti ir vartoti. Jokio galvojimo planuojant patiekalus, garnyrus, desertus, jokios baimės, kad finale kažkas galbūt bus nesubalansuota ar žalinga. Mano pažįstama, gerdama stebuklingus syvus, jaučiasi kaip niekad puikiai, o aš, stumdydama savo varganą vežimėlį po prekybos centrą, vis labiau ir labiau depresuoju. Gal milteliai ir piliulės iš tiesų yra išsigelbėjimas? Gal man reikia jungtis į isagenix, ir įjungti ten visą savo šeimą, įskaitant šuniuką ir katinus? Bėda tik ta, kad aš labai lėtai persijungiu. Į visus naujus vėjus aš reaguoju su didžiausiu vėlinimu, o kartais tie vėjai ateina ir praeina, o mano gyvenimas ir toliau sau teka po senovei. Isagenix tipo gyvenimas ant miltelių ir sintetinių kokteilių man asocijuojasi su ligonine, su baisia negalia, o ne su pilnaverčiu sveiku gyvenimu. Isagenix man – tai visiškas nužmogėjimas, maisto suvulgarinimas, kažkoks surogatinis egzistavimas, primenantis mokslinės fantastikos filmą, neturintį nieko bendro su realybe.

Mokslininkai ir Pasaulinė sveikatos organizacija mus pastoviai šviečia apie taisyklingą mitybą, išmokina skaityti etiketes; kuo toliau tuo tų etikečių vis daugėja. Šiuo metu yra privisę ištisi tuntai visokiausių aktyvistų, kurie visomis išgalėmis stengiasi, kad etikečių ir informacijos ant mūsų maisto būtų dar daugiau. Šiuolaikinė visuomenė, įpratusi etiketes klijuoti ant kiekvieno apelsino ir kiekvieno sūrelio, analogiškas etiketes iš inercijos klijuoja ant visų kitų mūsų gyvenimo sferų. Kartais, pabendravusi su kai kuriais asmenimis, aš pasijuntu taip, lyg būčiau pati nuo galvos iki kojų apklijuota storu menamų etikečių sluoksniu: mano apranga, mano plaukai, mano kalbos maniera, leksikonas, vairuojamas automobilis, metinės pajamos. Aš dūstu nuo tokio tipo bendravimų ir nuo tokių personų, kurių gyvenimo tikslas yra šimtaproceninė tvarka, absoliutus visko žinojimas, maksimalus informuotumas, nes kiekvieną gyvenimo minutę jiems reikia kažką rinktis, ir tas pasirinkimas kiekvieną kartą turi būti teisingas. Tie teisingi pasirinkimai tiems šauniems šiuolaikiškiems žmonėms padeda tapti sveikesniais, padeda pasiekti profesinių ir finansinių aukštumų, bet mano akimis antroji tų nepaprastų pasiekimų pusė yra eksponentinis nužmogėjimas. Nes nebelieka klaidų, nes viskas yra paaiškinama, ir suprantama, ir nebėra silpnumo, nežinojimo, neracionalių, sveiku protu nepaaiškinamų poelgių, kuriuos valdo ne informuotumas, o emocijos.

Po tų naujų žinių apie mėsą man tik belieka guostis mintimi, kad mes nei vienas negyvensim amžinai. Ligos, negalia, vėžys yra natūralūs gyvo organizmo senėjimo procesai. Juos galima sulėtinti, vieną negandą pakeisti kita, bet anksčiau ar vėliau negalia mus vistiek kažkada prigriebs. Yra beprasmiška stengtisišvengti to, kas neišvengiama. Mes nebūsim amžinai sveiki, trykštantis grožiu ir energija. Mano manymu reikia ne visomis išgalėmis stengtis, kad prailginti mums atseikėtą laiką po saule, o reikia rūpintis, kad tas Žemėje praleistas laikas mums būtų kuo malonesnis. Gyvenimas turi būti mielas, visom prasmėm; jis turi būti įdomus, jaudinantis, kiekvieną dieną naujas. Jis turi būti pilnas brangių prisiminimų, ryškių skonių, patirčių. Šalia tų svaiginančių patirčių turi likti vietos melancholijai, nusuvylimui, netekties liūdesiui. Tik tada gyvenimas bus pilnavertis. Antraip – jis bus tik banali etiketėmis apkarstyta sintetinė parodija.

Aušra

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kriaušių ir burbono trupiniuotis

Recepto šaltinis: Emily Elsen, Melissa Elsen | Four & Twenty Blackbirds Pie Book

 

Padas:

175 g miltų

1 šaukštas cukraus

½ šaukštelio druskos

115 g šalto sviesto, supjaustyto kubeliais

 ¼ stiklinės* plius 1-2 šaukštai ledinio vandens

 

*1 stiklinė = 236 ml

 

Virtuviniame kombaine sumaišyti miltus, cukrų ir druską. Suberti sviestą ir sukti kol masė taps panaši į rupius trupinius. Po vieną šaukštą pilti vandenį ir vis trumpai pasukti, kol pradės formuotis tešla. Mišinį išversti ant sauso paviršiaus, iškloto maistine plėvele, suspausti į skritulį, įsukti į maistinę plėvelę ir dėti į šaldytuvą, mažiausiai vienai valandai, arba pernakt.

23 cm skersmens apvalią pyrago formą ištepti sviestu.

Iš šaldytuvo ištraukti atšalusią tešlą; iškočioti tarp dviejų plėvelės arba sviestinio popieriaus lakštų į 3–4 mm storio skritulį. Tešlos skirtulį netempiant įtiesti į paruoštą formą. Formą su pado tešla dėti į šaldytuvą kol prireiks.

 

Trupiniai:

¾ stiklinės miltų

¾ stiklinės avižinių dribsnių

2/3 stiklinės cukraus

Žiupsnelis druskos

85 g sviesto, šalto, supjaustyto kubeliais

½ stiklinės smulkintų pekaninių karijų

Vidutinio dydžio dubenyje sumaišyti miltus, avižinius drubsnius, cukrų ir druską. Suberti smulkintą sviestą. Mišinį pertrinti pirštais, kol sviestas maždaug tolygiai pasiskirstys. Suberti riešutus, išmaišyti ir dėti į šaldytuvą kol prireiks.

 

Įdaras:

5 stiklinės nuluptų, plonais griežinėliais supjaustytų kriaušių

1 citrinos sultys

2 šaukštai cukraus

2/3 stiklinės rudojo cukraus

2 šaukštai miltų

½ šaukštelio malto imbiero

¼ šaukštelio malto kardamono

Žiupsnelis tarkuoto muškato

Žiupsnelis maltų juodųjų pipirų

½ šaukštelio druskos

3 šaukštai burbono

2 šlakeliai Angostura biterio

1 šaukštelis vanilės esencijos

Dideliame dubenyje sumaišyti kriaušių griežinėlius, citrinų sultis, abiejų rūšių cukrų, miltus, prieskonius, druską, burboną, biterį ir vanilę.

Ant apatinės orkaitės lentynos dėti plačią kepimo skardą. Orkaitę įkaitinti iki 220oC.

Atšalusį pyrago padą traukti iš šaldytuvo. Ant pado supilti įdarą, ant viršaus užbarstyti atšalusių trupinių sluoksnį. Pyragą dėti į įkaitintą orkaitę ant apatinės orkaitės lentynos padėtos skardos. Kepti 20-25 minutes, kol pyrago padas lengvai paruduos. Orkaitės temperatūrą sumažinti iki 190oC. Skardą su pyragu perkelti ant vidurinės orkaitė slentynos ir kepti toliau dar maždaug 30-35 minutes, kol pyrago viršus paruduos.

Iškepusį pyragą traukti iš orkaitės, dėti ant grotelių palikti, kad pilnai atvėstų. Tiekti su sutirštintu jogutu, vaniliniais ledais arba plakta grietinėle.

 

 

 

Pear Bourbon Crumble Pie

Recipe source: Emily Elsen, Melissa Elsen | Four & Twenty Blackbirds Pie Book

 

Crust:

1 ¼ cups flour

1 tablespoon sugar

½ teaspoon salt

½ cup (1 stick, 4 ounces) cold butter, cubed

¼ cup plus 1-2 tablespoons iced water

In a food processor pulse together flour, salt and sugar until incorporated. Add butter, and pulse until mixture resembles coarse crumbs. Add iced water, one tablespoon at a time, and pulse until the dough just comes together. Turn out the dough mixture onto a clean work surface lined with plastic wrap. Shape dough into a flattened disk. Wrap in plastic, and refrigerate for at least one hour or overnight.

Butter a 9-inch pie plate or tart pan. Take out the chilled dough from refrigerator and roll it out between two large pieces of plastic wrap into a 1/8-inch thick round. Line the pan with the rolled dough. Do not stretch the dough. Refrigerate until needed.

 

Crumble:

¾ cup flour

¾ cup rolled oats

2/3 cup sugar

Pinch salt

6 tablespoons cold butter, cubed

½ cup coarsely chopped pecans

In a medium bowl mix together flour, oats, sugar, and salt. Add in cold butter. Using your fingers work the butter into the flour mixture until well incorporated. Add pecans and toss to combine. Chill until needed.

 

Filling:

5 cups peeled and sliced firm pears

Juice of 1 lemon

2 tablespoons sugar

2/3 cup brown sugar

2 tablespoons flour

½ teaspoon ground ginger

¼ teaspoon ground cardamom

Pinch freshly grated nutmeg

Pinch of freshly ground black pepper

½ teaspoon salt

3 tablespoons bourbon

2 dashes Angostura bitters

1 teaspoon pure vanilla extract

In a large bowl toss together sliced pears, lemon juice, both kinds of sugar, flour, spices, pepper, salt, bourbon, bitters, and vanilla. Toss to coat the pears with the spice mixture.

Position two oven racks on the bottom and middle positions. Place a large baking sheet on the bottom rack. Preheat oven to 425oF.

Remove chilled pie crust from the refrigerator. Transfer filling into pie crust. Top generously with crumble mixture. Place on the prepared baking sheet on the bottom rack of the preheated oven.

Bake for 20-25 minutes until the crust is beginning to brown. Reduce the heat to 375oF, transfer baking sheet with the pie to the middle rack bake for another 30-35 minutes until golden brown and bubbling.

Remove finished pie from the oven and cool completely on a wire rack. Serve with Greek yogurt, vanilla ice cream or whipped cream.

 

 



Palikite komentarą

Jūsų vardas *  Jūsų el * (nebus skelbiamas)
          Prisiminti mane
Jūsų komentaras  *    

CAPTCHA Image   Reload Image
Įveskite kodą *:




JurgitaKovas 30 2016, 05:06 AM Sveiki Aušra, patinka man Jūsų mintys! Apie tai kas sveika ir kas nesveika....na tai atrodo neišsiamiama tema...bet kartais atrodo, kad nebežinia kuom tikėti...juk jau ir pati ne pirmą kartą ir skaitau ir girdžiu visokių nuomonių apie pieno produktų žalą mūsų organizmui..apie kasušinių taipogi...tačiau praeina kiek laiko..tie patys mokslininkai vėl sako kad nėra tos žalos...girdėjau kad sviestą kepinti keptuvėj yra blogių blogis...nes išskiria nuodingas medžiagas sukeliančias vėžį..taippat kaip ir kaitinamas ar į verdantį vandenį dedamas medus bei ant žarijų kepama mėsa...na tai ką tada valgyti? kava irgi...pastovūs straipsniai tai apie jos naudą tai apie žalą...tai kaip gi žmogui atsirinkti...turiu sūnų metukų laiko..ir jis keturis kartus dienoj valgo košes su mėsom...turbūt kokia supermamytė pakrauptų ir mane išvadintų neatsakinga mama...bet jei aš jam neįdedu mėsos ar visokiais kitais būdais bandau ja kuom nors pakeisti..jis tada nevalgo iš vis!! aš pati iš vis galiu gyvent be mėsos...bet stebiuos kaip toks leliukas jos nori..ir manau, kad nesugadintas ir švarus organizmas mums labai dažnai ir teisingai pasufleruoja ko jis nori...juk pažiūrėkite..jei ilgiau nepavalgai ar kad ir kokios dietos pasilaikai..tai į maistą pradedi visai kitaip žiūrėti...atrandi neatrastus skonius ir neįprastus derinius..kūriuos sotus būdamas vargu ar sugalvotum...taigi aš ir manau ne veltui mūsų protėviai buvo sveiki darbštūs ir nepaliegę..valgydami mėsą, kiaušinius, pieno produktus ir dėdami medų į arbatą...svarbu jausti saiką...
AusraKovas 30 2016, 10:32 AM Jurgita, dekui uz pasidalinima mintimis; del proteviu sveikumo tai as su Jumis nesutinku; dabartines kartos zmones, bendrai paemus, yra gerokai sveikesni uz tuos protevius; ir gyvenimo trukme pailgejo, ir dabartiniai senukai yra gerokai zvitresni uz tuos protevius; todel dalinai absurdiskai skamba visos tos kalbos apie tai, kaip dabar musus maistas pilnas chemikalu, ir karcinogenu, ir panasiai, ir kaip anksciau buvo gerai; nes anksciau, be chemikalu ir be karcinogenu, ir be triklosano dantu pastoje, ir be chloro visuose valikliuse, keturiasdesimtmeciai tais gerais laikais atrode ir jautesi kaip dabartiniai sesiasdesimtmeciai, ir panasiai; zodziu, mano nuomone, reikia nepulti I krastutinumus, laikytis aukso vidurio, ir, svarbiausia, vertinti gyvenimo kokybe, o ne uzsifiksuoti ant kazkokiu banaliu stereotipu; svarbiausia yra, kaip Jus sakote - jausti saika;

JurgitaKovas 30 2016, 11:50 AM Na taip Aušra, aš labai net už šiuolaikines technologijas už medicinos pažangą ir aplamai už visa ko tobulėjimą, pati labai sėkmingai visada naudojuosi medicinos ir kosmetikos naujovėmis ir vaiką skiepyju ir pan. ir visokius skanumynus valgau kartais net ir be saiko..na būna tokių dienų ;) ir sutinku, kad šiais laikais žmonės ir atrodo geriau..tarkim lyginant ir prisimenant savo močiutes su skarelėm sulinkusias nuo darbo..bet vis tiek daug daug dirbančias..ir žiūrint į dabartines močiutes...skirtumas didelis ir tikrai į gerą :) tiesiog seniau žmonės net nežinodavo tų visų ligų pavadinimų kas ir nuo ko..valgydavo savo užaugintą maistą..na nes bent jau Lietuvoje seniau tokios pasiūlos nebuvo kaip dabar (jūs ir pati rašėte labai nuostabų įrašą apie savo močiutę..kurį vis prisimenu ir kuris man labai artimas..) tiesiog norėjau pasakyt, kad gal kartais kai mažiau žinai ir mažiau suki galvą..tai gal net ir geriau...nes dabar tokie informacijų srautai apie maisto žalą ir naudą..kurie dažnai tarpusavyje prieštarauja..tai tikrai jau nebežinai kuom tikėt ir kaip atsirinkti kas yra gerai :)aš tai linkusi viską išragauti o jei patinka tai ir dažniau vartoti :) ir Jūsų įrašai man patinka, kad nebijote riebaliukų cukraus ir kitų nuodėmingų dalykų!! :)ačiū kad rašote

AusraKovas 30 2016, 12:43 PM o Jums, Jurgita, didelis aciu uz tai, kad skaitote; ir kad nepatingite pasidalinti savo nuomone; butent del tokiu diskusiju as ir rasau;

JurgitaKovas 30 2016, 02:58 PM na man norisi vos ne po kiekviena Jūsų istorija parašyt kažką...bet aš visada, atrodo tiek noriu pasakyti..kad mano mintys labai šokinėja viena nuo kitos nes norisi čia ir dabar visko daug pasakyti...tai gaunasi minčių kratinys...kur sunku susekti mintį :) rezgu planą Jums ilgesnį ir nuoseklesnį laiškelį brūkštelt :)

Atsakyti į komentarą

AudreLapkritis 24 2015, 09:28 AM Skanus, su meile ir dėmesiu paruoštas maistas, valgymas, dalinimasis maistu yra vienas pačių didžiausių malonumų gyvenime. Svarbu ne KĄ valgome, o KIEK IR KAIP. Aš ne prieš sveiką mitybą. Aš PRIEŠ FANATIZMĄ... Su meile Audrė
AusraLapkritis 24 2015, 11:36 AM Audre, didelis dekui uz pasidalinima nuomone; aukso zodziai - svarbu KIEK ir KAIP;

Atsakyti į komentarą

LinaLapkritis 21 2015, 07:25 AM Puikus įrašas, Aušra. Sutinku ir su Jumis, ir su Kristina. Aš ne iš mokslininkų gretų, tačiau jau daug metų dirbu su žmonėmis. Ir mano išvada tik viena - gerai atrodo ir jaučiasi tie, kurie mėgaujasi gyvenimu, valgo su saiku ir nėra linkę į kraštutinumus. Žinau veganų, žinau vegeterų, žinau mėsaėdžių, ar tų kurie principingai nevalgo pieno produktų ar miltinių gaminių. Aš už sveiką protą ir klausymąsi savo organizmo poreikių. Jeigu norisi pyrago - jį ir suvalgau, jeigu mėsos - valgau mėsą, kada noriu varškės - galiu vien iš jos ir gaminti visą savaitę, kuomet šviežių daržovių sezonas - neįsivaizduoju dienos be šviežių salotų. Aš myliu maistą, aš mėgstų gaminti, aš mėgstu valgyti. Tik viskas su protu.
AusraLapkritis 22 2015, 12:23 AM Aciu, Lina, uz pakomentavima ir uz nuomone; sutinku- paprasciausia turbut nekreipti demesio i visas tas snekas, ir pasikliauti savo asmenine nuojauta; beda tame, kad man ne visada tai pavyksta;

Atsakyti į komentarą

Lapkritis 20 2015, 01:39 PM Puikus receptas ir labai aktualus tekstas, Aušra. Jeigu gerai supratau, vienas iš įrašo tikslų - ne tik pasidalinti savo mintimis, bet ir išprovokuoti diskusijas. Tai va, mano pozicija kiek kitokia, nors pagal profesiją irgi priklausau mokslininkų bendruomenei. Pirmiausia, tai nemanau, kad mokslininkų išvados numarins tradicinius patiekalus, o žmonija per dešimtmetį ar dvidešimtmetį taps sąmoningais vegetarais. Man atrodo, tos išvados koreguos dalies žmonių mitybos įpročius, bet tik tiek, nes tai, kas formavosi tūkstantmečiais, kažin ar bus vienas-du ir pakeista. Tiesą sakant, aš (ir nė vienas mano pažįstamas žmogus) irgi net nežada atsisakyti mėsos dėl pastarųjų dienų info. Antra, mėsa mėsai nelygu. Manau, kad gabalas mano močiutės užaugintos kiaulaitės, valgomas kartą per 2-3 savaites man padaro žymiai mažiau žalos negu likusias dienas valgomi nežinia kaip ir kur auginti plastmasiniai pomidorai. Esu įsitikinusi, kad neperdirbtas ir iš patikimų rankų gaunamas pienas, kiaušiniai, mėsa, daržovės ir visa kita - žymiai geriau negu kažkokie milteliai. Taip galvoju aš, taip mokau savo vaiką. Šitaip valgydami beveik visi vyresnės kartos mano giminaičiai be didesnių ligų gyveno bent iki 80-90 metų, o keli sėkmingai perkopė 100 metų ribą. Ačiū Dievui, jie nieko nežinojo apie grėsmes dėl lašinių, grietinėlės ar sviesto, ir todėl nepatyrė jokio streso valgydami pusryčius, pietus ar vakarienę. Tas stresas turbūt juos būtų į kapus nuvaręs greičiau negu produktai iš nuosavų ūkių :) Mano 95 metų močiutė, 80 sulaukę uošviai ir kiti maždaug tokio amžiaus giminaičiai ir dabar kone kasdien valgo mėsą ir aiškina: "tai kad, vaikeli, be mėsos kažkaip nestipru". Taigi, aš galvoju, kad reikia valgyti kuo įvairesnį, natūralesnį ir kuo mažiau gamyklose kažkaip "pagerintą" maistą, viskam turėti saiką, nesinervinti dėl smulkmenų, gyventi aktyviai ir sportuoti - ir viskas bus gerai. To visiems ir linkiu :) Ir ačiū už puikią temą, bus labai įdomu išgirsti, ką šiuo klausimu galvoja kiti.
AusraLapkritis 20 2015, 01:49 PM Anonime, didelis aciu uz komentara; sita irasa parasiau, nes man sita tema visada buvo aktuali; man asmensikai vezi varo ne mesa, bet ta visa propaganda ir visas tas vargas bandant atsirinkti, kas yra vertinga informacija, o kas - tik tuscia mada;

KristinaLapkritis 20 2015, 03:03 PM Oi, Aušra, atsiprašau, net nepasižiūrėjau, jog neprisistačiau :) Sutinku su Tavimi dėl šios situacijos 100 proc.!

AusraLapkritis 20 2015, 03:56 PM Aciu, Kristina, kad uzsuki I mano bloga; visada labai malonu; o del to, kad tukstantmeciais nusistoveje tradicijos greitai nepasikeis - manau, kad tradicijos keiciasi tiesiog beziurint; tai, ka zmones valgo ir gamina siandien, visiskai nepanasu I tai, ka jie valge ir gamino pries 10 metu; keiciasi restoranu meniu, produktu parduotuvese pasiula ir paklausa, namuose gaminami patiekalai; senus tradicinius patiekalus jau seniai irasem I "nostalgisku" sarasa ir gaminam nebent svenciu proga, is recepto pries tai ismete spirgucius, virtus lasinius, kiaulienos taukus ir pan.;

Atsakyti į komentarą



my facbook page contact rss feed


food gawker - my galleryskoniu blogs

ETIKETĖS

abrikosai (5)
aguonos (13)
agurkai (12)
alus (4)
alyvuogės (4)
ananasai (7)
antiena (1)
apelsinai (35)
arbata (17)
arbūzai (2)
artišokai (1)
avietės (34)
avokadai (9)
baklažanai (7)
bananai (16)
bandelės (30)
blynai (29)
braškės (33)
Brie (2)
burokėliai (9)
bulvės (36)
citrinos (46)
cukinijos (8)
čederio sūris (19)
česnakai (5)
datulės (6)
dešrelės (8)
duona (35)
ėriena (5)
figos (8)
gervuogės (4)
gimtadieniai (32)
granatai (9)
grikiai (4)
grybai (15)
Halloween (14)
imbieras (25)
jautiena (31)
jogurtas (8)
Joninės (5)
jūros gėrybės (37)
Kalėdos (51)
karamelė (26)
kava (10)
keksai (30)
keksiukai (28)
kiauliena (30)
kiaušiniai (33)
knygos (33)
kokosai (24)
kopūstai (23)
Kovo 11-oji (6)
košės (4)
kriaušės (13)
kukurūzai (13)
ledai (35)
levandos (5)
Liepos 4-oji (6)
majonezas (8)
makaronai (34)
mangai (6)
maskarponė (25)
medus (23)
mėlynės (32)
mėtos (23)
moliūgai (36)
mocarela (17)
morkos (24)
Motinos diena (5)
Naujieji Metai (15)
nektarinai (5)
obuoliai (49)
ožkų sūris (12)
Padėkos diena (15)
paprikos (26)
paukštiena (29)
persikai (11)
pica (7)
pomidorai (39)
pupelės (12)
pyragai (142)
pyragaičiai (37)
rabarbarai (17)
razinos (5)
ridikėliai (6)
riešutai (124)
rikota (23)
romas (12)
ropės (1)
ryžiai (17)
saldainiai (13)
salierai (8)
salotos (51)
sausainiai (70)
slyvos (10)
smidrai (13)
spanguolės (16)
sriubos (13)
sumuštiniai (32)
svarainiai (1)
svogūnai (24)
šokoladas (128)
špinatai (3)
Tėvo diena (3)
tortai (72)
uogienė (13)
uogos (88)
Užgavėnės (7)
vaisiai (118)
Valentino diena (10)
varškė (7)
Vasario 16-oji (4)
Velykos (19)
veršiena (1)
virtiniai (6)
viskis (19)
vynuogės (4)
vyšnios (19)
žaliosios citrinos (17)
žirneliai (18)
žuvis (37)