Receptas (pagal Phyllis Grant)

balandis 21, 2015 m Daržovės, Užkandžiai,
Komentarai (18)

 

 

Mano mėgstamiausia blogerė-rašytoja Phyllis Grant ir vėl eilinį kartą nominuota SAVEUR apdovanojimui už geriausią kulinarinio žanro rašymą (SAVEUR Blog Awards 20015 – Best in Food Writing). Jeigu Jūs, kaip ir aš, mėgstate skaityti Phyllis rašinius, gal sekate jos blogą Dash and Bella, arba jos skiltį food52 tinklapyje, tai dabar yra gera proga patapšnoti šauniąjai rašytojai per petį ir prisidėti prie jos triūso bei talento įvertinimo. Balsavimas vyksta iki balandžio 30 d., todėl visus paraginčiau nesnausti ir pabalsuoti.

Aš kažkada seniau jau esu minėjusi Phyllis straipsnį prieš porą metų pasirodžiusiame rinkinyje “The Cassoulet Saved Our Marriage”; šį kartą nutariau paviešinti prie to straipsnio įdėtą receptą. Tiesą sakant, straipsnis ir yra pats receptas. O receptas yra pats straipsnis, visai neatisitiktinai pavadintas “Recipe”. Mano galva šis Phyllis tekstas yra vadovėlinis gero kulinarinio rašymo pavyzdys: salotų recepte surašomos ne insrukcijos ką ir kaip reikia daryti, o papunkčiui išdėstomas tiesiog gyvenimas. Toks, koks yra – nepagražinant, neįvelkant į stilių, nematuojant gramais ir šaukšteliais, paprastai ir aiškiai, iš akies.

Aš šį kartą irgi pabandysiu taip surašyti, Phyllis stiliumi, nes šių salotų receptą prisiminiau kritiniu savo šeimyninio gyvenimo momentu, kai būtent toks recepto apipavidalinimas man pasirodė pats tinkamiausiais ir, beje, tiksliausias.

Aušra

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

  1. Receptas labai tinka tais atvejais, kai vieną gražų šeštadienio vakarą 20:00 paaiškėja, kad niekas nepagamino vakarienės ir tikriausiai niekas nebepagamins. Tokį vakarą namuose paprastai sėdi du alkani kaip vilkai vaikai, šaldytuvas yra daugmaž tuščias. Aš tikriausiai krapštausi virtuvėje, kažką ruošiu rytdienos nuotraukoms/vakarienei, užsidėjusi ausines ir įsijungusi Juliaus senąjį ipod’ą, kuris yra absoliučiai moraliai pasenęs, ir būtent todėl man prieš porą metų buvo kilniaširdiškai atidovanotas. Ausinės tam, kad negirdėčiau iš teliko skilindančių Warframe garsų.
  2. Aš, kaip matyti, vakarienės neruošiu. Nes šeštadieniais vakarienę priklauso ruošti sutuoktiniui, todėl mano mintys jau nuo ryto sukosi visai kitose sferose; apie vakarienės ruošimą man net pagalvoti nebuvo kada. Bet aš netyčia žvilgeliu į sieninį laikrodį – 20:00; dar dėl viso pikto žvilgeliu pro langą, pasitikrinu, ar laikrodis nestreikuoja; akurat – už lango tamsu. Vakarienės nėra; sutuoktinio irgi nėra. Julius ateina į virtuvę ir pradeda darinėti tuščią šaldytuvą. Išsiima 2L talpos butelį su sultimis ir iki lašo išgeria ten likusį sulčių likutį, maždaug ¼ stiklinės; vienu mauku; tiesiai iš butelio. Tuščią butelį įstato atgal į šaldytuvą ir įbeda žvilgsnį tiesiai į mano akis. Juliaus išraiškingame žvilgsnyje sudėtas trumpas ir aiškus klausimas: “Kas vakarienei?”
  3. Sutuoktiniui aš neskambinu. Su skambinimais mano gyvneime yra taip: jeigu man neskambina, vadinasi nemato reikalo; todėl aš irgi nematau reikalo gaišti laiką, skambinti, palikdinėti žinutes, susakytas susinervinusiu tonu. Aš paprastai neskambinu. Aš įjungiu viryklę, užkaičiu didelį puodą vandens, karšto, iš krano; į vandenį sumetu neluptas bulves. Vandenį stipriai pasūdau. Iš akies. Ranka pasemiu truputėlį šylančio vandens ir paragauju. Sūrumas turi būti toks kaip jūros vandens. Gali būti netgi sūriau; niekada nepagailėkite druskos; visos tos šnekos apie sūraus maisto žalą yra tik neišmanėlių paistalai. Aš laukiu nesulaukiu tos dienos, kada pagaliau žmonės ims visais varpais skambinti apie beskonio, netikusiai pagaminto, nepakankamai pasūdyto maisto žalą mūsų sąmonei ir mūsų sveikatai. Apie tai kažkodėl visi išminčiai kol kas tyli.
  4. Kol puodas su bulvėmis kaista, ant kitos skylės užkaičiu didelę gilią keptuvę su trupučiu vandens; irgi pasūdau iš akies, kad būtų sūru. Keptuvę uždengiu. Iš balkono atsinešu pundelį smidrų, kuriuos ruošiausi rytojaus dieną fotkinti. Deja. Fotkinimui smidrų reikės nusipirkti rytoj anksti iš ryto. O šiuos smidrus pagaminsiu savo alkaniems vaikučiams. Smidrus staigiai perplaunu po kranu, sustumiu į gražią krūvelę, sulyginu galus ir vienu energingu judesiu nupjaunu kietuosius galus, maždaug 2-3 cm, ne daugiau. Paskui smidrus supjaustau į dailius skritulėlius. Šefas Thomas Keller tokį pjaustymo metodą vadina monetomis (coins). Aš pamąstau, kad gyvenime yra labai savarbu žinoti tikslius pavadinimus. Ir dar svarbu žinoti, kad savo šeimai eilinę vakarienę aš gaminu pasitelkdama Thomas Keller išmintį. Nuo tokių minčių aš jaučiuosi pakylėta. Į keptuvę su užvirusiu vandeniu suberiu smidrų monetas. Jos verda maždaug 45 sekundes. Iš spintelės išsitraukiu patį didžiausią kiaurasamtį, į jį staigiai supilu visą keptuvės turinį, tuojau pat visu stiprumu atsuku čiaupą su šaltu vandeniu (pačiu šalčiausiu) ir perpilu smidrus, vis pakratydama kiaurasamtį, kad visos dailios, ryškiai žalios monetos iškart akimirksniu atvėstų ir neprarastų tos savo puikiosios žalumos ir išganingo traškesio. Žiūriu aš į tas monetas, ir mano nuotaika dar labiau pakyla. Tai yra puikiai paruošti, pasididžiavimo ir ypatingo dėmesio verti smidrai. Gerai pasūdyti. Traškūs. Žali. Kiaurasamtį su smidrais dedu į šoną, kad nulašėtų.
  5. Į tą pačią keptuvę vėl įpilu vandens, maždaug iki pusės. Vėl pasūdau. Ir dar įpilu acto, pačio paprasčiausio, skaidraus ir bespalvio, pigaus ir neskanaus, to, kurį naudoju, kai dažau velykinius kiaušinius. Acto turi būti tiek, kad vandenyje jaustųsi jo skonis, bet kad vanduo nebūtų rūgštus; na gal pora šaukštų, gal šiek tiek daugiau. Kiek – ne esmė. Svarbiausia jo nepamiršti. Laukiu, kol vanduo užvirs. Perjungiu dainą ant ipod’o, nes šiandien tikrai nėra tinkamas vakaras, kad klausytis Dave Mathews. Nuotaika paprasčiausiai ne ta.
  6. Puode užverda bulvės. Sumažinu ugnį. Bulvytės mažos, todėl virs maždaug 7-8 minutes. Ne ilgiau. Keptuvėje užverda vanduo su actu. Sumažinu ugnį. Iš šaldytuvo išsiimu kiaušinius. Virsiu kiaušinius marškinėliuose. Nežinau, kodėl yra sukurtas mitas apie kažkokį nepaprastą kiaušinių marškinėliuose paruošimo sudėtingumą. Niekada nepamiršiu to atvejo, kai viename lietuviškame kulinariniame žurnale buvo publikuota kiaušininių marškinėliuose virimo demonstracija, kurioje kiaušiniai buvo supilami į maistinę plėvelę, toje plėvelėje išverdami ir po to iš jos begėdiškai išlupinėjami. Pamenu tada tuo metodu aš žiauriai baisėjausi; dabar gal jau taip nesibaisėčiau; bet vistiek nesutinku, kad kiaušinių marškinėliuose paruošimas yra kažkas nepaprastai sudėtingo. Nes paprasčiau nebūna. Aš peiliu perskeliu kiaušinio lukštą, visą kiaušinį suleidžiu tiesiai į verdantį vandenį (su actu!), net jokio visų taip mylimo ir rekomenduojamo puodelio neterlinu; palaukiu 3-4 minutes, kol baltymai patys dailiai apsisuka aplink trynį, tik kelios plonos baltos gijos išsidraiko kas kur, o visa kita gražiai susipakuoja į dailų kiaušinio formos kiaušinuką marškinėliuose. Aš jį kiauru šaukštu išgriebiu iš vandens ir dedu ant lėkštės. Tobulas kiaušinis marškinėliuose, be jokių plėvelių ir kitokių išmislų. Išverdu penkis tokius kiaušinius; visus iš karto. Juliui du, Jonui tris.
  7. Nukeliu puodą su bulvėmis. Nupilu vandenį. Puodą pakratau, kad garai kirstų tiesiai man į veidą. Garo vonia. Sako labai sveika. Ir jaunina. Man jauninantis poveikis šį vakarą itin aktualus. Dėl sveikatos – tai bala nematė. Ne laikas galvoti apie sveikatą, kai sutuoktinis neparsiranda namo būtent tą vakarą, kai jam priklauso rūpintis vakariene, ir kai du vaikai sėdi namuose alkani. Tokiomis aplinkybėmis reikia rūpintis tik savęs jauninimu. Veidą nuo garų išpila sveikas raudonis. Po tokių vakarų kaip šis ir geležinė sveikata ir neblėstanti jaunystė man garantuotos.
  8. Karštas bulves išverčiu ant pjaustymo lentos. Sujaustau postambiais griežinėliais; smulkesnes bulvytes tik perpjaunu pusiau, ir viskas. Supjaustytas bulves sudedu į didelę gilią lėkštę, apšlakstau alyvuogių aliejumi, geru ir labai švelniu prancūzišku šampano actu; užbarstau juodųjų pipirų, tiesiai iš malūnėlio. Šiltas bulves sumaišau rankomis. Paskleidžiu po lėkštę. Ant bulvių keliose vietose arbatiniu šaukšteliu uždedu šaltos grietinės, kelis mažus, standžius, baltus kauburėlius. Ant buvių su grietine iš kiaurasamčio suberiu nulašėjusias smidrų monetas, o ant jų sutupdau dailius kiaušinius. Dar užbarstau pipirų, rupios druskos. Iš spintelės ištraukiu porą lėkščių, dvi stiklines ir dvi šakutes. Atidarau naują butelį gazuotų obuolių sulčių. Padengiu stalą.
  9. Į puslitrio talpos kavos puodelį įsipilu kavos (iš šaldytuvo). Pakaitinu 45 sekundes mikrobangėje, kad kaip reikiant užkaistų. Į karštą kavą iš akies įpilu Eagle Rare. Negailėdama. Paskui įpilu grietinėlės. Sustoju pasigrožėti, kaip šalta grietinėlė kyla į paviršių, maišosi su karšta kava ir alkoholiu, ir paskui staigiai pasiskirsto užbalindama mano vakarinį gėrimą. Miegoti šiandien anksti neisiu. Reikia daug ką paruošti rytojaus fotkinimui. Puodelis su kava irgi keliauja ant stalo.
  10. Nusiimu ausines. Išjungiu Warframe. Jono žvirlgsnis nuo tuščio ekrano peršoka ant padengto stalo, ir jis be žodžių keliauja plautis rankų. Aš pakviečiu Julių. Į grotuvą įkišu Big Hero 6, nes dar iki šiolei taip ir neištaikiau progos jį pažiūrėti. Šiandien kaip tik yra ta tinkama proga. Mes su vaikais šiandien žiūrėsim filmą.
  11. Vaikai susėda prie stalo. Aš abiems paserviruoju salotas. Jonas papilsto sulčių. Aš stebiu, kaip abu vaikai, lyg susitarę, pirmiausia šakute praduria kiaušinį. Geltonas trynys išbėga ant bulvių ir smidrų, tarsi padažas. Teisingai, taip ir reikia daryti. Man smagu, kad jie tai žino. Kada nors aš juos išmokysiu išvirti štai tokius tobulus kiaušinius marškinėliuose. Bet šį vakarą aš jiems nekvaršinsiu galvos. Šį vakarą tegul jie sau ramiai pavalgo. Skanaus!

 

 

 

 



Palikite komentarą

Jūsų vardas *
 Jūsų el * (nebus skelbiamas)

Prisiminti mane

Jūsų komentaras  *

CAPTCHA Image   Reload Image



Įveskite kodą *:



Linabalandis 28 2015, 05:58 AM Ausra, Jusu bloga skaitau nuo pat pirmuju rasymo dienu. Tik komentuoju retai. Bet sikart noriu prisideti prie komentaru juros,ir parasyti, kad myliu Jus uz tai,kad esate tikra. Tiesiog tikra. Aciu.
Ausrabalandis 28 2015, 10:31 AM Lina, tai Jums aciu, uz tai, kad skaitote; jeigu nebutu kas skaito, tai tiesiog nebeliktu prasmes rasyti; dekui uz toki silta komentara;

Atsakyti į komentarą

Ievabalandis 26 2015, 01:55 PM Miela Aušra, jūsų blogą skaitau maždaug nuo tada kada įkėlėt postą apie savo vargšą susirgusį katinėlį Nilsą ir ta "proga" keptus riešitinius liežuvėlius. Ir kiekvieną dieną jame apsilankau, ir galiu paprašyti tik vieno- nenustoki. Jūsų požiūris į šeimą, maistą ir apskritai gyvenimą tikrai žavi nekalbant apie nuostbius receptus, (ir jų nuotraukas) kurių esu išbandžiusi ne vieną. Kiekviena kartą pamačius naują įrašą net džiaugsmingas kirbuliukas viduj suvirpa. Ačiū, kad neapleidžiat savo blogo.
Ausrabalandis 26 2015, 11:36 PM Ieva, didelis didelis aciu uz toki silta komentara; kol bus tokiu istikimu skaitytoju, tikrai nesustosiu rasyti; man sitas bogas yra grynu gryniausias dziaugsmas; taip kad nauda abipuse; dekui, kad skaitote ir kad ryztates kai ka pagaminti; be galo malonu;

Atsakyti į komentarą

Žanabalandis 24 2015, 04:27 PM Kad TOS salotos bus gaminamos - numaniau, kad aprašomos - gal ir ne. Tačiau, kad bus tiek komentarų – niekada. Šį kartą nenorėjau nieko komentuoti. Ir nenoriu, bet vis galvoju, kad štai, ko žmonėms reikia – kulinarinio detektyvo (ar trilerio). Žodžiu, detektyvo su receptais... Gal tokių ir yra? Man neteko skaityti. Aušra, kaip įvairių kulinarinių knygų mėgėjai, gal teko? Galima tada parekomenduoti „išalusiems“ tokio žanro žmonėms. Aš, kas man šiuo momentu į galvą šauna, galiu tik pasiūlyti, jei dar kas neskaitė, ar perskaityti dar kartą : ) Gillian Flynn „Dingusi“ (Gone girl - Metų trileris (2012) -Observed ; Tikras trileris apie žmogiškąją prigimtį ir baisias paslaptis, tarpstančias net pačiuose intymiausiuose santykiuose- Time). Aišku, be receptų... Bet gal neskaičiusius užkabins šios knygos ištraukos: „...turiu tai parašyti, turiu tai išlieti. Ir žiūrėdama į parašytus žodžius suprantu, kad atrodo kvailai. Kaip neurotiškos, nesaugiai besijaučiančios ir įtarios moteriškės mintys. Nesileisiu, kad mano blogoji dalis sužlugdytų mano santuoką. Mano vyras mane myli. Jis myli mane, jis pas mane grįžo. Va taip: štai mano gyvenimas. Jis pagaliau grįžo.“ “...Aš nenoriu žolės suktinės, aš noriu ginklo – dėl vis ko. Jei reikalai su Niku visai pašlytų. Jau prie pat centro susivokiau, kad Valentino diena. Valentino diena, o aš ketinu nusipirkti ginklą, o tada pagaminti vyrui vakarienę...“
Ausrabalandis 26 2015, 11:43 PM Zana, aciu uz istrauka; Laukiu Gone Girl filmo; diskelis israsytas i eile; ir dar dekui, kad visgi pakomentavot, nors ir nenoredama; man komentarai baisiai bragus; o del detektyvu - tikrai nesistengiu bloge rasyti trileriu; tik dokumentuoju gyvenimo proza, dazniausiai gana banalia, ir su receptais; as va dabar staigiai paanalizavau vaiku ir vaniles literaturini zanra, ir nutariau kad tas zanras yra ne detektyvinis trileris, o papletkavojimas "po dusham";

Žanabalandis 27 2015, 02:26 AM Aušra, Gone girl labai verta dėmesio. Jei knyga kartais neskaityta, labai rekomenduoju prieš pažiūrint filmą. Tikrai. Iš tų retų trilerių- gerų nuo pradžios iki galo. O Vaikai ir vanilė, aišku, ne trileris, to ir neturėjau galvoje :). Rašymas ir nuomonių pasidalinimas labai smagus ir svarbus gyvenime dalykas. Rašymas (o dar toks gražus) yra jėga!

Audrėbalandis 27 2015, 02:59 AM ...o dar nepamirškime Izabelės Aljende ,,Afrodiziakų"... išverstų į lietuvių kalbą ir ne per seniausiai išleistų... tai ne detektyvas, bet panašiose gyvenimo situacijose labai įkvepia...

Ausrabalandis 27 2015, 01:34 PM Audre, aciu uz rekomendacija; as lietuvisko vertimo, deja, nepaskaitysiu; Zana - dekui uz pagyrimus; visada labai malonu;

Atsakyti į komentarą

Rūtabalandis 24 2015, 03:24 AM O man taip įdomu, kuo ši vakarienė baigėsi vyrui :) Ačiū, Aušra, už spalvingus ir nepagražintus pasakojimus, esu gaminus pagal ne vieną Jūsų receptą, bet įrašus skaitau ne vien dėl receptų... Sveikas požiūris į gyvenimą, maistą, šeimą yra retenybė, o dar taip nuotaikingai perteiktas.
Ausrabalandis 24 2015, 10:17 AM Aciu, Ruta, uz siltus zodzius; labai malonu girdeti, kad blogas patinka; vadinasi verta stengtis; aciu, kad paskaitot, ir kad retkarciais ryztates isbandyti receptus; o del vyro, tai kaip jau minejau, vyras vakarieneje nesudalyvavo, del neaiskiu priezasciu;

Atsakyti į komentarą

Andželabalandis 23 2015, 07:04 AM sveiki, pirmąkart užėjau ir susižavėjau. Tobula žmona (nebamba, neskambina), mama (vaikai pavalgydinti, žino, ką daryti su skystu kiaušiniu ;), blogerė ir t.t. manau :) Mokytis ir mokytis iš jūsų! Bet būsiu balta varna ir paklausiu - o kas tie violetiniai gabaliukai salotose?
Ausrabalandis 23 2015, 10:25 AM Andzela, na aciu Jums labai uz visus komplimentus; net susinepatoginau siek tiek... nes gal ne visai pelnytai Jum mane cia taip isgyret; na bet zinoma malonu; todel dar karteli - dekui; tikiuosi, kad dar ne karta uzsuksit I bloga paskaitineti, ir kad sitas pirmas kartas nebus paskutinis; o del tu violetiniu gabaliuku -ten virtos bulves;

Atsakyti į komentarą

Rimabalandis 23 2015, 04:59 AM Jūs nuostabi, šis įrašas yra ne tik viliojantis receptas su puikiomis fotografijomis. Iš jo sklinda tiek šviesos ir šilumos jūsų vaikams!!! Žaviuosi begaliniai, ačiū už praskaidrintą dieną:)
Ausrabalandis 23 2015, 10:27 AM Rima, aciu Jums uz tokius siltus zodzius; Jus man irgi praskaidrinote diena; man be galo malonu, kad uzsukat I bloga, kad paskaitot; ir kad nepatingit bruksteleti toki miela komentara;

Atsakyti į komentarą

Vitabalandis 22 2015, 04:24 PM Ačiū, Aušra, už Jūsų rašinius ir puikias nuotraukas. Visad laukiu naujų įrašų ir skaniai juos skaitau. Aš vis bijau skystai virtų kiaušinių dėl bakterijų iš raidės S (nerašau pilno pavadinimo, nenoriu gadint apetito :). Ar mano baimė nepagrįsta? Ką apie tai manote Jūs?
Ausrabalandis 22 2015, 04:56 PM Vita, as daugelyje receptu ir dideliais kiekiais naudoju ne tik kad skystai virtus, bet isvis termiskai neapdorotus ("zalius") kiausinius: ledams, visokiems kremams, pudingams ir t.t.; Salmoneliozes mano seimoje kol kas nepasitaike (zinoma, reikia nusispjauti tris kartus..!); mano nuomone del kiausiniu ir salmoneliozes stai tokia: nereikia pirkti itartinu kiausiniu is itartinu bobuciu (ir dieduku); salmonelioze viena nevaiksto; jeigu ukininko vistos uzsikrete, tai nuo jo pardavinejamu kiausiniu neisvengiamai bus salmoneliozes protrukiai; visi, kas pirks tuos kiausinius anksciau ar veliau ims viduriuoti; o jeigu metai is metu perkat is to paties zmogaus ir jokiu negalavimu nepasitaiko, ir negirdeti jokiu nusiskundimu is kitu perkanciu, tai tada galima ramiai pirkti ir valgyti skystus kiausinius; avariju aisku pasitaiko, bet juk niekada negali 100% buti tikras; o kitavertus, as visokiems ledams ir kremams naudoju tik kiausinius is supermarketo, tuos pacius pigiausius, pagamintus industriniu budu milijoniniais kiekiais, tu antibiotikais atsertu vistu, taip kad manau, jog sansai uzsikresti tada yra dar mazesni; nes jeigu tie masines gamybos kiausiniai butu uzkresti, tai tada visi varpai apie tai skambetu; ar ne?

Vitabalandis 23 2015, 06:23 PM Dėkui už atsakymą. Čia, matyt, yra kaip su erkėm - bjaurios jos, bet negi dėl to niekad neisi miškan? :)

Atsakyti į komentarą

Viktorijabalandis 22 2015, 11:10 AM Och, koks komentarų anšlagas :) Prisidedu ir aš - super įrašas, nuostabios foto, o ir labai skanu turėtų būti. Ir pritariu komentatorei Mildai - knygų, tiesą sakant, jau apstu, o taip kokybiškai ir taip intensyviai pildomų blogų - deja deja (bent jau lietuviškai). Ačiū, Aušra!
Ausrabalandis 22 2015, 11:15 AM Viktorija, aciu Jums, uz palaikyma; ir uz viskas pagyras; o del knygos: kaip pasaket, taip ir darysiu - nebus jokios knygos; rasysiu tik bloga; nutarta;

Viktorijabalandis 22 2015, 12:45 PM Ne ne, knyga irgi būtų puiki žinia! Tiesiog kiekvieną rytą pradedu atsidarydama "Vaikai ir vanilė" ir kasdien randu ką paskaityti - jei ne naują įrašą, tai iš senesnių. Ir tai yra super

Ausrabalandis 22 2015, 12:56 PM man paciai bloginimo zanras daug labiau prie sirdies; tikriausiai todel, kad is prigimties esu labia plepi; todel blogo rasymas man yra pats tas; knyga butu per rimta; aciu, Viktorija!

Atsakyti į komentarą

Mildabalandis 22 2015, 10:24 AM Ačiū, Aušra. Giliai Jūs čia užkabinot, bent man. Knyga būtų gerai, bet manau daug geriau yra rasti naują įrašą. Man tai kaip dovanos išvyniojimas - randi dėžutę (pavadinimą), o po to vynioji ir net nenumanai kas joje slepiasi. Sėkmės!
Ausrabalandis 22 2015, 11:16 AM Milda, aciu uz siltu zodzius ir uz palinkejimus; malonu, kad irasas uzkabino; to ir noreta; smagu, kad pavyko; ir dar didelis aciu, kad paskaitot;

Atsakyti į komentarą

Jūratėbalandis 22 2015, 10:07 AM Aušra, jūs taip mokate stebinti! Skaičiau kaip detektyvą - kas bus toliau, ir kuo greičiau! Ar jums kas sakė, kad puikiai rašote?! Ir dar labai smagu - nauja pasakojimo forma. Labai patiko! Trumpas filmukas prieš akis prasisuko. Dėkui!!!
Ausrabalandis 22 2015, 11:27 AM Dekui, Jurate, uz visus komplimentus! sitas blogas ir man paciai kaip filmukas; tiksliau kaip nesibaigiantis serialas; labai smagu, kad irasas patiko!

Atsakyti į komentarą



my facbook page contact rss feed
food gawker - my galleryskoniu blogs

www.vaikaivanile.com - Visos teisės saugomos @2013-2024
Iliustracijos ir kaligrafija - Meredith C. Bullock / Hazel Wonderland
Svetainę administruoja TelNex, LLC.