Lake Erie

Šį kartą įrašas be recepto. Apie mano solo išvyką į Erie, PA. 

Išvažiavau viena. Man vienatvė yra didžiausia prabanga, nes aš viena beveik niekada nebūnu. Ta prasme, maždaug 3 valandas per metus, jeigu pasiseka. Namuose pas mus visada gyvena gausus kolektyvas, kuris, beje, pastoviai keičiasi, atvažiuoja, išvažiuoja, trumpam svečiuojasi, arba įsikrausto ilgesniam pagyvenimui. Vaikai, draugai, vaikų draugai, seneliai ir močiutės, na ir dar kartais - giminės. Dažnai aš net nežinau, kiek asmenų pas mus nakvoja, tik preliminariai bandau suskaičiuoti, kai planuoju vakarienę, kad bent apytiksliai žinočiau, kiek maisto parūpinti. 

Tai va, suplanavau kelionę sau vienai, ir iškart užsisvajojau, kaip bus nuostabu: viešbutis, privatus kambarys su vaizdu į ežerą, paruošti ir paserviruoti pusryčiai iš ryto. O svarbiausia - kelias dienas aš gyvensiu sau vienui viena, galėsiu kada tik užsimaniusi eiti maudytis po dušu, ir nereikės laukti eilėje prie vonios kambario. Nereikės skalbti skalbinių ir ruošti vakarienių, net šuniuko pavedžioti nereikės. Jokių įpareigojimų ir masė nuostabaus laiko sau. 

Erie ežeras yra daugmaž kaip vandenynas, nesimato nei galo nei krašto, begalinė gėlo vandens jūra. 

Presque Isle Bay panašu į Kuršių Neriją: siaura smėlio juosta, laukinė gamta, begalybė paukščių, ir bekraštis vanduo. Tiesiog svajonė, pasaka, ir tiek. 

Namo važiavau atsigavusi, pailsėjusi ir emociškai atsinaujinusi, pilna pozityvios energijos. Pakeliui užsukau į parduotuvę, prigriebti šį bei tą vakarienei, ir tuo pačiu dar skambtelėjau vaikams, kad bent maždaug žinočiau kiek žmonių pas mus šiandien vakarieniaus, ir kiek ko reikia pirkti. Tikslaus asmenų skaičiaus taip ir nepavyko sužinoti: Jonas man siuntė žinutes, ir vis pranešdavo pasikeitimus, kas ateis, kas atsives draugus. “Kiek iš viso?” - “Tiksliai nežinau…”. Man bestovint prie kasos gavau žinutę, kad gal papildomai ateis dar du ar trys, o gal ir keturi. O gal ir daugiau. 

Kai įsukau į kiemą, vietos pastatyti mašiną jau nebebuvo. Paparkavau miškelyje, ant samanų. Kieme jau kaito grilis, vyko beisbolo rungtynės ir buvo instaliuojamos garso kolonėlės. Aš staigiai užmarinavau vištienos krūtinėles, iš rūsio atitempiau kūlerį su ledu, į jį sukišau gėrimus, kad staigiai atšaltų, ir kaip mat užsisvajojau apie tas kelias nuostabias dienas, praleistas vienatvėje, nuostabiame gamtos kampelyje, prie Lake Erie. 

Aušra

Palikite komentarą