As American As Pie
Nežinau, ar Jūs senais laikais žiūrėdavot serialą Sex and the City. Jeigu žiūrėdavot, tai gal prisimenat tą seriją (Season 3, Episode 33, “Attack of the Five-Foot-Ten Woman”), kai Mirandos namų tvarkytoja ukrainietė Magda nupirko Mirandai kočėlą, kad ji galėtų kepti pyragus. Turėta omeny tokie pyragai (angl. pies), kuriems reikia iškočioti tešlą padui, ant to pado supilti kokį nors įdarą, dažniausiai vaisinį, arba kokį skystą kreminį; ant įdaro dar galima dėti kitą tešlos laštą, jį dekoratyviai apipavidalinti: iš tešlos supinti tinklelį arba išpjaustyti visokias formeles, arba kitaip padekoruoti. Magda manė, kad kiekvienai save gerbiančiai moteriškos lyties atstovei yra tiesiog privalu kepti štai tokius pyragus (“It's good for women to make pies”). Užtai ji Mirandai užfundijo kočėlą. Miranda, savaime aišku, pyragų nekepa; nes ji, kaip žinia, yra aukšto rango teisininkė ir pyragą ji gali nusipirkti. Bet Magdos žestas ją priverčia pasijusti gana nejaukiai. Mirandą net sąžinė ima graužti, kad ji štai nei namų valo, nei pyragų kepa, nors visoms moterims priklauso ir valyti, ir kepti. Mirandos nuotaika šiek tiek pasitaiso, kai ji apie kočėlo situaciją pasipasakoja Carrie, ir kai paaiškėja, kad Carrie ne tik kad nekepa pyragų ir neturi kočėlo, bet ji net ir orkaitės niekada nėra naudojusi; orkaitėje Carrie laiko savo megztinius. * * * Miranda: Why do I have a rolling pin? Magda: It's for you to make pies. It's good for women to make pies. * * * Miranda: Do you have a rolling pin? Carrie: On me? Miranda: In your kitchen? Carrie: Are you kidding me? I use my oven for storage. Miranda: My cleaning lady brought me a rolling pin. She couldn’t believe I didn’t have one. Carrie: I can’t believe you have a cleaning lady. Miranda: Don’t even start. I feel guilty enough. I hate being home when she is home because I feel like if I'm home, I should be cleaning or making pies because according to her, that's what women do. Carrie: Where did you find her, in a time capsule? Miranda: I know. I don’t need to make pies. I'm practically a partner in a major law firm. If I want pie, I can buy it. * * * Aš, priešingai nei Miranda ir Carrie, turiu kočėlą ir kepu pyragus. Nes, pirma, aš nesu daug pasiekusi teisininkė, kaip Miranda, ir, antra, aš neturiu tiek megztinių, kaip Carrie, kad juos man tektų kišti į orkaitę (nes drabužių spintoje jiems nebeliko vietos). Detaliau paanalizavus mano ir Sex and the City personažų gyvenimo būdus, aš greičiausiai būčiau labiausiai panaši į tą tarnaitę Magdą. Bet ne tame esmė. Šį kartą aš tik norėjau trumpai pasisakyti, kodėl aš kepu pyragus. Kepu visai ne todėl, kad visoms puikioms moterims privalu mokėti iškepti pyragą. Toks požiūris, kuris, beje, yra gana plačiai paplitęs moterų (ir vyrų) tarpe, yra visiška nesąmonė. Lygiai tokia pati nesąmonė, kaip teiginys, kad visos padorios moterys turi būtinai ištekėti už kokio diedo ir prigimdyti jam vaikų. Kepu ne todėl, kad negalėčiau įpirkti gero pyrago geroje kepykloje (nors aš ir nesu Mirandos kalibro teisininkė, ir mano pajamos toli gražu nėra tokios, kaip tame seriale demonstruojama). Bet aš nesiginčysiu - kepti pyragus namie beveik visada yra gerokai pigiau, ir šiuo atveju pinigai nėra visiškai nesvarbus faktorius. Kepu ne todėl, kad visuose pirktiniuose pyraguose neva tai būna primarmalinta krūvos visokiausios sintetikos, nuodų, konservantų ir kitokio nevalgomo brudo, kuriuo aš nenoriu nuodyti nei savęs, nei savo šeimos. Nemanau, kad visos pramoninės kepyklos į savo konditerinius gaminius piktybiškai pripila visokio šlamšto. Tikrai galima nusipirkti pyragų be jokių sintetinių konservantų, be dažų ir be nuodų. Kitavertus, kepant namuose juk neįmanoma sukontroliuoti visų ingredientų kokybės, jų molekulinio sąstato, pesticidų arba antibiotikų kiekio svieste, arba grietinėlėje, arba kiaušiniuose, kuriuos dėsite į savo naminį pyragą ar keksą. Todėl mano manymu tie, kas ant visų parduotuvėje pardavinėjamų kepinių su panieka klijuoja etiketes “sintetika”, “chemija”, “nuodai”, tai daro greičiausiai iš tuščio mieščioniškumo arba iš nežinojimo. Čia yra tik kukli mano nuomonė, kurios aš ginkdie niekam neperšu. Kepu ne todėl, kad viskas, kas iškepta namuose, yra skaniau. Nes ne visada skaniau. Yra tokių profesionalių konditerių, prie kurių man su maniškiais pyragais nėra ko nei lygintis. Tie pirktiniai bus ir skanesni, ir dailesni, ir visapusiškai geresni. Todėl aš neretai nusiperku vieną-kitą pyragą. Ir dažniausiai nesigailiu. Tai kodėl gi aš kepu namuose? Gal todėl, kad rašau kulinarinį blogą (juokauju! aišku, kad ne todėl). Kepu pirmiausia todėl, kad man labai patinka pats kepimo procesas. Ir dar todėl (būtent tai, mano galva, yra esminė priežastis), kad pyragų kepimas suteikia didžiulę dozę momentinio pasitenkinimo (angl. instant gratification), ir tam nereikia nei ypatingų įgūdžių, nei daug laiko, nei pastangų. Panašų pasitenkinimą galima pasiekti kopiant karjeros laiptais (kaip Miranda), arba nuveikus kokius didingus darbus, apgynus garbingus laipsnius, iškovojus sportines pergales, ir panašiai. Bet visi tie laimėjimai ir iškovojimai dažniausiai reikalauja kalno neįvertintų pastangų; toms pergalėms, laipsniams ir titulams neretai yra labai daug paaukojama, daug ko jų vardan atsisakoma. Būna ir taip, kad po viso to pralieto prakaito (ir ašarų) net ir tos pergalės džiaugsmas apkarsta; kartais net pradedama abejoti - ar verta buvo šitiek plėšytis. O su pyragais viskas daug paprasčiau. Gaminimo procesas paprastas ir trumpas, nereikalaujantis jokių ypatingų įgūdžių; nereikia jokio tikslumo – matuojant daugmaž iš akies gausis nei kiek ne prastesnis pyragas už tą, kurį keptumėt viską preciziškai susvėrę ir sumatavę. Klasikinis amerikietiškas pyragas yra geriausias tada, kai jo skonis yra paprastas ir aiškus (braškės ir rabarbarai, arba persikai, arba obuoliai), nereikia jokio įmantrumo. Tik vaisiai, cukrus, sviestas, ir miltai. Išvaizdai keliami reikalavimai irgi minimalūs. Krašteliai gali būti vietomis tamsesni, nevienodai parudavę, įdaras gali būti vietomis išbėgęs. Pyragas nuo to jokiu būdu nebus išbrokintas. Nes jis būtent toks ir turi būti, apibėgęs ir netobulas. Ištraukus tokį karštą kvepiantį pyragą iš orkaitės, Jūsų pasitenkinimas bus nepamatuojamas, prilyginamas nebent tiems laimės pilniems momentams, kai Jums buvo įteiktas tas baisiai orus diplomas, ar užkabintas tas sunkiai iškovotas medalis. Raikydami tokį pyragą, kuris ir nesipjausto, ir trupa, ir kurio įdaras nekontroliuojamai bėga, Jūs, patenkinti iki debesų, sau neišvengiamai pripažinsite, kad visos tos pastangos maišant, kočiojant, pjaustant ir šaldant atsipirko su kaupu. Gyvenime yra labai nedaug sferų, kur toks šimtaprocentinio atpildo jausmas pasiekiamas tokia maža kaina, kaip būna gaminant maistą. Tai ne mano sugalvoti žodžiai. Jeigu neklystu, taip kažkada yra parašęs Jeffrey Steingarten. Aušra
Pyragas su rabarbarų ir uogų įdaru Recepto šaltinis: Bakerita
Tešla: 350 g miltų 1 šaukštas cukraus ½ šaukštelio druskos 225 g šalto sviesto, supjaustyto kubeliais 100 – 120 ml ledinio vandens 1 šaukštas pieno + 1 šaukštas cukraus, pabarstymui
Virtuviniame kombaine sumaišyti miltus, cukrų ir druską. Suberti sviestą ir sukti kol masė taps panaši į rupius trupinius. Po vieną šaukštą pilti vandenį ir vis trumpai pasukti, kol pradės formuotis tešla. Mišinį išversti ant sauso paviršiaus, iškloto maistine plėvele. Mišinį padalinti į dvi lygias dalis; kiekvieną dalį suspausti į skritulį, įsukti į maistinę plėvelę ir dėti į šaldytuvą, mažiausiai vienai valandai, arba pernakt. Apvalią 23cm skersmens pyrago formą patepti sviestu. Iš šaldytuvo ištraukti vieną tešlos skritulį; jį iškočioti tarp dviejų plėvelės arba sviestinio popieriaus lakštų į 3–4 mm storio skritulį. Tešlos skirtulį netempiant įtiesti į paruoštą formą. Formą dėti įšaldiklį. Iškočioti antrą tešlos skritulį, jį supjaustyti 1,5–2 cm pločio juostelėmis. Juosteles kloti ant sviestiniu popieriumi ištiestos skardos. Skardą su juostelėmis dėti įšaldiklį.
Įdaras: 2 stiklinės susmulkintų rabarbarų lapkočių 2 stiklinės braškių, supjaustytų ketvirčiais 2 stiklinės aviečių, šviežių arba šaldytų 1½ stiklinės cukraus 3 šaukštai tapijokos krakmolo arba kukurūzų krakmolo 1 šaukštas miltų 1 citrinos žievelė, tarkuota ½ citrinos sultys ½ šaukštelio cinamono ¼ šaukštelio muskato riešuto ¼ šaukštelio druskos 1 šaukštelis vanilės esencijos 1 šaukštas pieno + 1 šaukštas cukraus, užbaigimui
Orkaitę įkaitinti iki 220oC. Dideliame dubenyje sumaišyti rabarbarų gabalėlius, braškes, avietes, cukrų, krakmolą, miltus, citrinų žievelę, citrinų sultis, cinamoną, muskatą ir vanilę. Iš šaldiklio išimti pyrago formą su iškočiotu tešlos padu. Ant pado supilti įdarą. Iš šaldiklio išimti skardą su tešlos juostelėmis. Juosteles išdėlioti ant įdaro, jas supinant į retą tinklelį. Nupjaustyti per kraštus išlindusius tešlos galus. Pyrago viršų patepti pienu ir pabarstyti cukrumi. Pašauti įįkaitintą orkaitę. Kepti 20 minučių 220oC. Orkaitės temperatūrą sumažinti iki 190oC ir dar kepti 40-45 minutes, kol pyrago viršus paruduos, o įdaras pradės burbuliuoti. Pyragą traukti iš orkaitės, dėti ant grotelių, kad atvėstų. Tiekti šiltą arba kambario temperatūros, su plakta grietinėle arba vaniliniais ledais.
Berry Rhubarb Pie Recipe source: Bakerita
Crust: 350 g flour 1 tablespoon sugar ½ teaspoon salt 225 g cold butter, diced 100 – 120 ml iced water
In a food processor pulse together flour, salt and sugar until incorporated. Add butter, and pulse until mixture resembles coarse crumbs. Add iced water, one tablespoon at a time, and pulse until the dough just comes together. Turn out the dough mixture onto a clean work surface lined with plastic wrap. Divide dough in half and shape each half into a flattened disk. Wrap in plastic, and refrigerate for at least one hour or overnight. Take out one disk of chilled dough from refrigerator and roll it into ¼” thick round between two sheets of parchment or plastic wrap. Butter 9” pie dish. Place rolled dough into prepared pie dish. Trim the edges and place it in the freezer. Take out second disk of chilled dough from refrigerator. Roll it into 1/4” thick round. Cut the dough into ½” wide strips. Place strips onto parchment-lined baking sheet; place the baking sheet in the freezer.
Filling: 2 cups rhubarb, chopped, fresh 2 cups strawberries, de-stemmed, washed, quartered 2 cups raspberries, fresh or frozen 1½ cups sugar 3 tablespoons tapioca starch or cornstarch 1 tablespoon flour Zest of 1 lemon Juice of ½ lemon ½ teaspoon cinnamon ¼ teaspoon nutmeg ¼ teaspoon salt 1 teaspoon vanilla extract 1 tablespoon milk + 1 tablespoon sugar, for brushing
Preheat oven to 425oF. Mix together rhubarb, strawberries, raspberries, sugar, tapioca starch, flour, zest and juice of lemon, cinnamon, nutmeg, salt, and vanilla. Mix well in a large bowl. Take out pie dish with the crust from the freezer. Pour filling onto crust. Take out baking sheet with dough strips from the freezer. Arrange strips on top of the filling in the lattice pattern. Crimp the edges of the pie. Brush with milk and sprinkle with sugar. Bake at 425°F for 20 minutes. Decrease oven temperature to 375°F and bake for additional 40-45 minutes, until crust is golden brown and filling starts bubbling. Remove from oven. Place pie on a cooling rack to cool. Serve warm or at room temperature with vanilla ice cream or whipped cream.
Palikite komentarą |
|
View Full Website
|
 
|
|
Pradžia Apie mane Receptai ETIKETĖS |
Archyvas
- 2011 (61) - 2012 (108) - 2013 (105) - 2014 (102) - 2015 (117) - 2016 (101) - 2017 (77) - 2018 (65) - 2019 (59) - 2020 (64) - 2021 (58) - 2022 (49) - 2023 (45) - 2024 (18) |
Thanksgiving 
Galette de Rois