Vasario 16

Kaip Jūs švenčiate Vasario 16-ąją? Lietuvoje tikriausiai vyks visokiausi renginiai, paminėjimai, mitingai; na ir, žinoma, bus nedarbo diena. Kitur gyvenantiems vasario 16-oji gal bus tik eilinis antradienis, bet gal Jūs vistiek kažkaip paminėsite šią svarbią datą, net ir gyvendami svetur. Pasipasakokit, man labai įdomu.

Aš Vasario 16-ą pradėjau švęsti gal kokiais 1989 m., kai Lietuvoje ėmė aktyviai reikštis Sąjūdis. Iki tol mano šeima Vasario 16-osios ne tik kad nešventė, bet išvis niekaip neminėjo, nes tokie buvo laikai. Kai laikai pasikeitė ir kai Vasario 16-osios proga imta organizuoti daugiatūkstantinius mitingus, aš ėjau į visus tuos mitingus Karo muziejaus sodelyje ir prie Kauno muzikinio teatro, stovėjau minioje, mosikavau trispalve ir visada jaučiausiai dvasiškai pakylėta nuo bendrumo su savo tauta, nuo tautą nušvietusio patriotinio sąmoningumo ir nuo visos tos pulsuojančios šventinės nuotaikos. Vasario 16-oji tais laikas buvo ypatinga šventė.

Praėjus keliems metams po Baltijos kelio, po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ir po sausio 13-os, patriotinių mitingų banga Kaune atslūgo, bet Vasario 16-ą daugelis ir toliau aktyviai šventė. Aš tais laikais buvau pradėjusi dirbti Kauno medicinos akademijos Biomedicininių tyrimų instituto (BMTI) Biochemijos laboratorijoje, kur vyravo ypatingai patriotinė lietuvybės puoselėjimo dvasia. Mūsų laboratorijos kolektyvas Vasario 16 visada minėdavo labai rimtai. Šventės proga į darbą kas nors būtinai atsinešdavo šampano butelį, arba konjako, arba Zubrovkos. Mes susirinkdavom arbatos kambary, pakeldavom taures, kas nors pasakydavo rimtą tostą už laivę ir nepriklausomybę. Po darbo šventimas paprastai persimesdavo į vienos mūsų bendradarbės, Vilmos Borutaitės butą; ten būdavo pritepama kalnas sumuštinių, primaišoma mišrainių, kas nors atsinešdavo griliažinį arba medaus tortą, arba kokį super gerą skruzdėlyną. Dar būdavo muzika ir šokiai. Šitaip Vasario 16-ą mes švęsdavom kasmet, kol laboratorija nepradėjo skirstytis į įvairias stažuotes, ilgalaikes komandiruotes ir visa kita.

Paskui aš išvykau gyventi į Filadelfiją. Ten gyvendama aš kaip mat susiradau vietinę lietuvių bendruomenę ir kelis metus pareigingai stengiausi dalyvauti jų organizuojamuose Vasario 16-os minėjimuose, vakaruškose, kugelių kepimo konkursuose ir panašioje veikloje. Paskui kažko man ėmė trūkti entuziazmo. Per visus tuos išeivių organizuojamus vakarėlius aš jausdavausi kaip iškritus iš konteksto – neturėjau apie ką pasikalbėti nei su seniai į JAV emigravusiais lietuviais, nei su jų atžalomis, nei su šviežiai į JAV atvykusiu jaunimėliu. Senieji emigrantai buvo baisiai patriotiški ir aktyvūs lietuvybės puoselėtojai, jie mane iškart imdavo verbuoti į sekmadieninės mokyklos komitetą, į visokią kultūrinę veiklą, imdavo kalbinti dalyvauti jų radijo laidose. Aš tokiems užsiėmimams neturėjau nei laiko, nei ypatingo noro, o pastoviai atsikalbinėdama ir atsisakinėdama dalyvauti aš jausdavausi žiauriai nepatogiai. Šviežiai atvykęs Filadelfijos lietuviškasis jaunimėlis buvo super šaunus, labai moderniškas, visi buvo daug pasiekę ir toli prasimušę, su dar toliau ir aukščiau siekiančiais karjeros planais. Mano ir jų bendravimas kažkodėl irgi nesiklijavo. Palaipsniui aš nuo Filadelfijos lietuvių bendruomenės atitolau; nepasirodydavau net per Vasario 16-os minėjimus, nes vis bijodavau, kad kas nors manęs vėl nepradėtų tempti į kokį tautinių šokių būrelį arba į kokią radijo laidą.

Kai iš Filadelfijos persikrausčiau gyventi į New Hampshire, ten jokios lietuvių bendruomenės nebuvo. Draugai mane supažindino su viena lietuvių šeima: Egle, Šarūnu ir Benu Burduliais, Su Burduliais aš iškart susidraugavau, ir tą šiltą draugystę mes palaikom iki šiolei. Kol gyvenau Hanoveryje, mes kartu paminėdavom Vasario 16-as ir Kovo 11-as; Eglė paruošdavau šventines vakarienes, visada nepaprastas, egzotines ir be galo gardžias. Aš ateidavau su Jonu, mes atsinešdavom pyragą, visi susėsdavom dailioje Burdulių verandoje su vaizdu į tamsius Hanoverio kalnus, uždegdavom nuo Kalėdų užsilikusias ant sienų iškabinėtas lempeles, ir taip prasėdėdavom ir prasikalbėdavom iki išnaktų.

Po Hanoverio aš persikrausčiau į Itaką. Iš pradžių čia nesutikau nei vieno lietuvio. Paskui mane ir kelis kitus Itakoje gyvenančius lietuvius susirado druskininkietė Jūratė, ji mus visus kaip mat subūrė į Itakos lietuvių kuopelę, ir toji kuopelė ėmė kartu švęsti visas svarbiąsias Lietuvos šventes, su cepelinų baliais, prezidentės Grybauskaitės kalbų transliacijomis ir filmų apie legendinį Lietuvos krepšinį peržiūromis.

Po kurio laiko nuo Itakos lietuvių kuopelės aš atitolau; net nebežinau, ar ji dar tebeegzstuoja. Pernai Vasario 16-ąją mes atšventėm namie, savo šeimos rate. Aš paruošiau iškilmingus pietus, iškepiau medaus tortą su Vyčiu. O šiemet aš išsikepiau Napoleoną, pasigriebiau šampano butelį ir išdūmiau į Filadelfiją pas sesę Liną. Vasario 16-ą mes atšventėme penkiese: aš, Lina, tėtis ir du Linos katinai.

Mintimis permetus visą savo Vasario 16-ųjų raidą, nuo tų istorinių 1989-ųjų iki šių dienų, aš pastebėjau, kad per tuos lietuvybės ir tautiškumo paminėjimus aš labai dažnai jausdavausi kaip koks žmogus be vietos, ne itin pritampanti nei prie lietuviškųjų savo šaknų, nei prie naujosios bangos. Taip tikriausiai nutinka ne man vienai; gal tai toks tam tikros rūšies emigrantų likimas: neišvengiamas atskilimas, vieniems nutinkantis ankščiau, kitiems vėliau, o dar tretiems – iš karto, tik pakilus lėktuvui.

Su Vasario 16-a, Brangieji!

Aušra

Tortas Napoleonas

Recepto šaltiniai:

Olia Hercules | Mamushka

Food52

Trapios tešlos papločiai:

550 g miltų

Žiupsnelis druskos

250 g sviesto, įšalusio

125 ml ledinio vandens

1 šaukštas balto vyno acto

Į didelį dubenį kartu persijoti miltus ir druską. Į miltų mišinį rupia tarka sutarkuoti sviestą. Rankomis pertrinti miltų-sviesto mišinį, kol sviestas daugmaž tolygiai pasiskirstys. Matavimui skirtame puodelyje sumaišyti šaltą vandenį ir actą. Supilti į tešlą ir išmaišyti. Iš tešlos suformuoti storą (maždaug 10 cm skersmens) cilindrą, įsukti į maistinę plėvelę ir dėti į šaldytuvą mažiausiai 3 valandoms, arba pernakt.

Orkaitę įkaitinti iki 215^oC. Atšalusią tešlą traukti iš šaldytuvo, supjaustyti į 12 vienodo dydžio diskelių.

Ant sviestinio popieriaus nubrėžti 20 cm skersmens apskritimą (apvedžiojant apverstą lėkštę arba dubenį). Popierių apversti, kad apskritimo linija būtų apačioje. Ant popieriaus dėti vieną tešlos diskelį; naudojantis nubrėžta apskritimo linija, tešlos diskelį iškočioti į 20 cm skirtulį. Popierių su iškočiota tešla perkelti ant plačios kepimo skardos ir pašauti į įkaitintą orkaitę. Kepti maždaug 7-8 minutes, kol paplotis vietomis paruduos. Traukti iš orkaitės. Paplotį perkelti ant grotelių, kad atvėstų. Ant to paties sviestinio popieriaus lakšto toliau kočioti ir kepti likusius papločius.

Plikytas kremas:

1 L pieno

2 vanilės ankštys

200 g cukraus

75 g miltų

1 žiupsnelis druskos

7 kiaušnių tryniai

50 g sviesto, šalto, supjaustyto kubeliais

Pieną supilti į vidutinio dydžio puodą. Vanilės ankštis perpjauti išilgai pusiau, aštriu peiliu išskobti sėklas; išskobtas ankštis ir sėklas sudeti į puodą su pienu. Kaitinti ant vidutinio stiprumo ugnies kol beveik užvirs. Nukelti nuo ugnies.

Vidutinio dydžio dubenyje sumaišyti cukrų, miltus ir druską. Sudėti kiaušinių trynius ir gerai išplakti, kol masė taps vientisa. Į trynių masę, pastoviai plakant, pamažu plona srovele pilti karštą pieną. Supylus visa pieną, mišinį perpiltį į tą patį puodą. Virti ant silpnos ugnies, pastoviai maišant, kol sutirštės, maždaug 10-15 minučių. Nukelti nuo ugnies.Po 2-3 kubelius dėti sviestą, kaskart gerai išmaišant po kiekvieno pridėjimo. Ant užbaigto kremo uždėti valgomosios plėvelės lakštą; plėvelę prispausti prie kremo paviršiaus. Palikti, kad atvėstų. Atvėsusį kremą dėti į šaldytuvą, kad sustingtų.

Torto konstravimas;

Ant lėkštės arba padėklo dėti šaukštą plikyto kremo. Ant kremo uždėti pirmą paplotį ir lengvai prispausti, kad priliptų. Ant papločio užtepti 3-4 šaukštus kremo, išlyginti į lygų sluoksnį, uždėti kitą paplotį ir toliau sluoksniuoti, kol liks tik vienas paskutinis paplotis. Torto viršų aptepti likusiu kremu; paskutinį likusį paplotį sutrupinti į stambius trupinius, juos užberti ant torto viršaus. Tortą dėti kelioms valandoms į šaldytuvą, kad kremas susigertų į papločius.

Prieš tiekiant į stalą, ant torto viršaus užsijoti cukraus pudros.

Tiekti kambario temperatūros.

Napoleon Cake

Recipe sources:

Olia Hercules | Mamushka

Food52

Pastry layers:

550 g flour

1 pinch salt

250 g butter, frozen

125 ml ice cold water

1 tablespoon white wine vinegar

In a large bowl sift together the flour and the salt. Grate butter into flower using large holes of the grater; quickly rub butter into dry ingredients with your fingers until is almost evenly distributed.

In a measuring cup mix together water and vinegar, add to flour-butter mixture and mix it quickly with wooden spoon into a firm dough. Shape dough into a thick log (3-4 inches thick), wrap it in plastic wrap and refrigerate until firm, at least 3 hours or overnight.

Preheat oven to 425^oF.

Slice chilled dough into 12 equal pieces. Trace an 8-inch round plate or a baking pan on a sheet of parchment, flip the parchment, and place it onto dry surface. Roll each piece of dough on a sheet of parchment into 8-inch round, using a traced line as a reference. Place parchment with rolled out pastry layer onto a baking sheet. Bake in preheated oven for 7-8 minutes, until golden and puffed in places. Remove from oven, transfer pastry layer onto a cooling rack and let cool completely while you continue baking the remaining layers. Reuse the same parchment.

Pastry cream:

1 L milk

2 vanilla beans

200 g sugar

75 g flour

1 pinch salt

7 egg yolks

50 g butter, cold, cubed

Pour milk into large saucepan. Cut vanilla beans lengthwise in half, scrape out the seeds, place the seeds and the pods into milk. Heat milk and vanilla on medium heat until almost begins to boil. Remove from heat.

Meanwhile, in a medium bowl mix whisk together sugar, flour and salt. Add egg yolks and mix well until fully combined.

Slowly pour hot milk in a thin stream into four-egg mixture, while whisking constantly. When all milk has been added, transfer the mixture into the same pot that was used to heat milk, set over low heat and cook, stirring constantly, until cream thickens, about 10-15 minutes. Remove from heat. Add butter, couple small cubes at a time, mixing well between each addition until butter is fully incorporated. Press a piece of plastic wrap against the surface of the cream. Let cream cool completely at room temperature. Then refrigerate until firm.

Dollop a tablespoon of cold pastry cream onto a plate or a cake stand. Place one pastry layer and press lightly to adhere. Dollop 3-4 tablespoons of pastry cream onto pastry layer, spread it with a spoon toward the edges, to create a thin pastry cream layer. Place another pastry layer on top of the cream. Continue stacking until all but the very last pastry sheet have been used. Cover the top of the cake with pastry cream, crumble the remaining pastry layer into irregularly shaped pieces. Sprinkle pastry crumbs on top of the cake. Refrigerate at least 3 hours or overnight.

Right before serving sprinkle cake with powdered sugar. Serve at room temperature.

Related Tags

tortai, Vasario 16-oji,

Panašūs Receptai

Joninės
birželis 23, 2017
Halloween
lapkritis 28, 2016

Palikite komentarą

Audrevasaris 20 2016, 01:51 PM

Su Lietuvos gimtadieniu, nors ir pavėluotai... mūsų šeima kasmet nueiname į minėjimą prie Signatarų namų Vilniuje: išklausyti Landsbergio kalbos, sugiedoti himną, paploti, šautuvų salvėms ir varpo dūžiams pagerbus signatarų pavardes... o paskui susitikti su draugais ir linksmai išgerti alaus į visų Mūsų Lietuvių sveikatą, nesvarbu kur jie bebūtų... ir į Jūsų sveikatą, Miela Aušra :D

Ausravasaris 20 2016, 03:52 PM

Audre, cia tai bent sventimas! nuosirdziausiai baltai pavydziu tokios sventiskos programos; dekui Jums, brangioji, uz pakomentavima ir uz pasveikinima; visai nesvarbu, kad paveluotai; vistiek labai malonu;

Atsakyti į komentarą

Viktorijavasaris 16 2016, 05:02 AM

Su Vasario 16-ąja, Aušra! Man šita šventė kasmet vis svarbesnė ir jautresnė, tik tradicijos kaip nors ypatingai ją švęsti neturiu; kartais išeina linksmiau ir gyviau, kartais - simboliškai namie. Turbūt nė vienas būdas nėra blogas. Tortas atrodo labai super!

Ausravasaris 16 2016, 10:56 AM

Viktorija, aciu uz pakomentavima ir uz pagyrima; tai zinoma kad nera blogo budo svesti; man asmeniskai kartais net sventimo nereikia; uztenka tik paminejimo;

Atsakyti į komentarą