Profesija

Liepa 27, 2015 m Desertai,
Komentarai (12)

 

 

Viena Vaikų ir vanilės skaitytoja vardu Ieva man į feisbuką neseniai parašė labai mielą žinutę ir pasiteiravo apie mano profesinį gyvenimą už šio blogo ribų.

 

“Laba diena. Jau seniai noriu Jums parašyti. Man labai patinka Jūsų kulinarinis blog'as :). Puikūs patiekalai, labai gražios nuotraukos ir įdomus rašymo stilius. Radau jį visai netyčia, ieškodama keksiukų recepto. Paskui pasidomėjau autore ir atsekiau Jus iki feisbuko. Pamačiau, kad dirbate genetikos srityje (jei teisingai supratau?). Mokėtės Lietuvoje ir vėliau išvykote. Taip? Tiesiog man būtų labai įdomu pasiteirauti, kaip klostėsi Jūsų karjera, nes pati būsiu jau ketvirto kurso genetikos studijų programos studentė Vilniaus universitete. Mokausi puikiai ir labai mėgstu šią darbo sritį. Bet esu tokioj kryžkelės, kai nežinau, ką toliau daryti. Ar metus praleisti, ar mokytis toliau. Labai norėčiau studijuoti užsienyje, nes jaučiu, kad čia išsisėmiau, bet vėlgi mane gąsdina piniginės sumos ir nežinia. Būtų įdomu išgirsti Jūsų patirtį (o gal net ir bloge apie tai parašytumėte) :))”

 

Aš Ievai atrašiau, kad jai būtinai reikia važiuoti į užsienį, jeigu tik yra tokia galimybė. Nes studijos svetur praplės akiratį, pažinčių ratą, atvers naujus kelius – visa tai yra neįkainojamos vertybės bet kokiam žmogui, net ir tam, kuris iš principo (arba iš kokio nors išskaičiavimo) yra prisiekęs visa savo gyvenimą pragyventi po vienu ir tuo pačiu akmeniu. Aš Ievai dar patariau nesigąsdinti piniginių sumų ar kitokių galimų ar įsivaizduojamų trukdžių. Pinigai juk yra uždirbami, o visa kita laikui bėgant irgi susikratys.

Ievai taip pat pažadėjau blogo įrašą apie savo profesinę karjerą, nes, manau, seniai jau laikas. Blogą rašau jau penkti metai, ir dar nei karto kaip reikiant žmonėms nepristačiau kitos, nebloginės savo gyvenimo pusės. Todėl nenuostabu, kad kai kuriuose komentaruose vis laikas nuo laiko prasisunkia padejavimai dėl mano vargano degraduojančios namų šeimininkės statuso. Man tai yra ženklas, padiktavęs naują temą blogo įrašui.

Tai va, už šio blogo ribų ir už savo namų slenksčio aš penkias dienas per savaitę rytais nusiimu namų šeiminkės/virėjos/skalbėjos/indų plovėjos/kambarinės/valytojos žiurstelį, užsidedu savo profesinį kostiumėlį, ir išdumiu į darbą, uždirbinėti savo ir savo šeimos pragyvenimui, bei nešti naudą plačiąjai visuomenei.

Jei kas manęs paklausia, kas aš esu, aš visada atsakau, kad esu mokslininkė. Paskui, jeigu kam įdomu, aš galiu paminėti, kad turiu vyrą, ir du vaikus, ir dar šuniuką, du katinus, ir kelis smulkesnius augintinius. Bet apie vaikus ir augintinius paprastai papasakoju, jeigu apie tai atskirai užklausiama. Gyvenime aš esu mokslininkė. Taip yra jau nuo tų laikų, kai ketvirtame kurse pradėjau dirbti mokslinėje laboratorijoje, gerokai prieš tai, kai tapau kažkieno drauge, mylimąja, žmona ar mama. Mano profesnė gyvenimo dalis yra mano tikrasis identitetas (šitą frazę įdedu dėl aiškumo, jeigu kam kyla klausimų).

Šiuo metu aš dirbu mažutėje komercinėje kompanijoje Optigen, kuri užsiima veislinių šuniukų genetiniu testavimu; testuojame dėl visokiausių genetiškai paveldimų ligų, o taip pat fenotipinių bruožų: kailio tipo, spalvos, t.t. Mano tiesioginis darbas yra parūpinti kompanijai naujų testų. Šiuo metu jų turim virš penkiasdešimt, ir tų testų skaičius pastoviai auga, nes, kaip jau minėjau, aš penkias dienas per savaitę uoliai atsėdžiu darbo valandas. Optigen turi kelis desėtkus klientų ir iš Lietuvos, kurie tyrimams atsiunčia savo pudelių, kolių, borderkolių, entlebukerių, Šetlando aviganių, Australijos aviganių, kiniečių kuoduotojų, byglių, dobermanų ir kitų šuniukų kraujo ir seilių mėginius. Gal kas nors iš šio blogo skaitytojų kada nors yra su mumis bendravęs; tai pasisakykit – būtų labai malonu susipažinti kitoje, ne šuniukų sferoje.

Į Optigen ir į Itaką aš atvykau iš Dartmouth koledžo, kur tris metus dirbau Dartmouth-Hitchcock medicinos centre ir prie jo įsikūrusiame Noris Cotton vėžio mokslinių tyrimų centre, kur vadovavau nedidukei genetikos serviso laboratorijai (tik aš ir du laborantai). Mes vietiniams Dartmouth mokslininkams už tam tikrą mokęstį atlikinėjom visokiausio tipo genominius eksperimentus naudojant labai blatnas genomikos technologijas ir labai brangius intrumentus; kasdien mes kepėm visokiausius genetines eksresijos ir SNP polimorfizmų profilius, ir dar tuntus visokiausių duomenų, iš visokiausio plauko biologinių mėginių, visiems, kas tik panorėdavo.

Dirbdama Dartmouth, aš dalį savo laiko leidau profesoriaus Michael Whitfield laboratorijoje, kur tyrinėjau sklerodermą, vieną tokią autoimuninę ligą, ir jos genetinius bruožus. Tų tyrinėjimų rezultatas labai sėkmingai materializavosi į užpatentuotą komercinį klinikinį tyrimą, kurį pacientams ir medikams dabar atlieka prie Dartmouth įsikūrusi kompanija Celdara Medical.

Į Dartmouth aš patekau iš Thomas Jefferson universiteto Filadelfijoje, kur dirbau anatomijos, patologijos ir ląstelės biologijos fakultete, profesoriaus Jan Hoek laboratorijoje. Ten mano pagrindinis mokslinis interesas buvo alkoholizmo sukelti ląstelės pokyčiai, kuriuos tyrinėjau įvairiausiais genetiniais ir biocheminiais metodais. Konkrečiau, mano tyrimų tikslas buvo išsiaiškinti, kaip alkoholizmo poveikyje pakinta oksidacinio fosforilinimo procesai, kurių pagrindinė biologinė funkcija yra ląstelės aprūpinimas energija. Mes laboratorijoje auginom žiurkes, jas girdėm alkoholiu, ko pasekoje žiurkių organuose išsivystydavo įvairiausi chroniško alkoholizmo sukelti pakitimai (kepenų ligos, širdies raumens patologijos, kt.). Tada iš tų organų aš išskirdavau mitochondrijas ir tyrinėdavau, kaip pakito skirtingos oksidacinio forsforilinimo grandys ir kodėl tam tikro audinio ar organo veikla nuo ilgalaikio alkoholio vartojimo ėmė ir sutriko. Toks darbelis truko tris metus, kurių metu aš iš biochemikės pamažu tapau genetike.

O prieš tampant biochemike, aš buvau biofizikė. Tyrinėjau tas pačias mitochondrijas, toje pačioje Jan Hoek laboratorije, tik mano tyrimai buvo nukreipti visai kitu kampu. Tai buvo daugiau teorinis-metematinis darbas kuriant matematinius modelius, kurie aprašytų mitochondrijose ir ląstelėje vykstančius procesus bei tų procesų kontrolę esant įvairiems nepalankiems aplinkos faktoriams: toksinams, oksidaciniam stresui, kalcio perkrovai, alkoholizmui, t.t. Šioje teorinėje energetinės ląstelės kinetikos srityje aš dirbau nuo 1995 iki 2000 metų; tuo pat metu aš oficialiai buvau Kauno Medicinos Universiteto doktorante, kuriai buvo leista dalį savo doktorantūros atidirbti JAV.

Į Filadelfiją aš išvykau, nes mano doktorantūros vadovė profesorė Vida Mildažienė, tais laikais dirbusi KMU Biomedicininių Tyrimų institute, bendradarbiavo su prof. Jan Hoek, ir tam tikru momentu jie iš JAV valstybės gavo gana nemenką grantą vienam moksliniam projektui, kurio tikslas būtent ir buvo tyrinėti tuos aukščiau suminėtus procesus. Tai va, profesorė Mildažienė gavo grantą dviems metams, o į JAV pati važiuoti nenorėjo. Tai ji išsiuntė mane, savo doktorantę. Iš pradžių dviems metams, po to dar dviems, o po to ta jos doktorantė ir suvisam ten užsiliko ir po šiai dienai ten tebekiurkso ir, kiek žinau, vargo nemato.

O į KMU doktorantūrą aš įstojau 1995 metais. Dr. Midažienės mokslinėje grupėje ir prof. Adolfo Toleikio laboratorijoje aš tada jau buvau pradirbusi dvejis metus. Į Toleikio laboratoriją aš patekau a.a. profesoriaus ir akademiko Antano Jasaičio, vieno šviesiausių ir bene didžiausią įtaką mano gyvenime padariusio žmogaus dėka. Profesorius Jasaitis VDU gamtos mokslų fakulteto ketvirtakursiams skaitė biofizikos ir biochemijos paskaitas. Tos paskaitos, o taip pat profesoriaus Jasaičio asmens ir mokslininko kalibras per kokį porą mėnesių mano smegeninėje sucementavo tvirtą apsisprendimą tapti mokslininke biochemijos ir bionergetikos srityje.

Bet iš tiesų viskas prasidėjo ne nuo ketvirto kurso, ir ne nuo prof. Jasaičio paskaitų, ir ne nuo prof. Toleikio laboratorijos. Viskas prasidėjo nuo tada, kai 1989 metais, kažkur apie gegužės pabaigą aš Kauno Dienos laikraštyje perskaičiau, kad Kaune atsikuria Vytauto Didžiojo universitetas, ir jame bus tiksliųjų mokslų fakultetas. Aš tuo metu intensyviai ruošiausi stojamiesiems egzaminams į VU fizikos faką. VU stojamieji egzaminai turėjo vykti liepos vidury, bet VDU nutarė savo stojamuosius rengti anksčiau, matyt su intencija pritraukti kuo daugiau potencialių studentų, besiruošiančių stoti į VU ir į KPI. Taigi, aš ir mano vienas labai šaunus klasiokas Vytautas Brazys ėmėm ir nutempė savo dokumentus į VDU centrinius, kurie tuo metu buvo įsikūrę buvusio politšvietimo rūmuose. Stojamieji egzaminai buvo trys: matematika, fizika ir lietuvių kalba. Matematikos egzaminas buvo skirtas atkratymui; jį laikė visi stojusieji į tiksliuosius mokslus ir į ekonomiką; egzaminas buvo tokio lygio, kad visi gavę trejetą pateko į neatkritusiųjų sąrašą. Trejetą gavo maždaug trečdalis visų stojančiųjų. Du trečdaliai atkrito. Buvo gal koks dešimt ketvertų ir trys penketai. Penketus gavo Paulius Ratė, Linas Maknavičius ir Ramūnas Šablinskas. Jiems, manau, už tai reikėtų suręsti paminklus, arba bent jau kur nors netoli VDU centrinių iškalti memorialines lentas, arba įspausti bronzines grindinio plyteles su to ypatingo pasiekimo paminėjimu. Aš iš matematikos egzamino gavau trejetą. Tiek pat gavau iš fizikos. Bet turėjau gana gražų abitūros vidurkį, taip kad stojamųjų egzaminų komisija man leido laikyti lietuvių kalbos egzaminą. Lietuvių kalbos egzaminui reikėjo rašyti rašinį laisva tema. Iš rašinio aš gavau penketą. Tas penketas, plius nepriekaištingas abitūros vidurkis man leido pasilikti mandatinei komisijai. Aš buvau vienintelė stojančioji, kuri praėjo iki mandatinės su dviem trejetais. Aš buvau įrašyta paskutinėje mandatinės sąrašo eilutėje. Mane išgelbėjo rašinys; ne pirmą ir ne paskutinį kartą gyvenime.

Į mandatinę aš buvau pakviesta paskutinė (nes sąraše buvau paskutinė). Mandatinė komisija manęs daugiausiai klausinėjo apie rašinį ir apie tai, ar aš teisingai renkuosi fakultetą. Gal vietoje tiksliųjų mokslų man vertėtų pamąstyti apie humanitarinę sritį? Pokalbis vyko maždaug pusvalandį (nes aš gi paskutinė, tai komisijai nebebuvo reikalo skubėti). Galiausiai a.a. profesorius, Nepriklausomybės Akto signataras Vytautas Paliūnas užvedė kalbą apie Maksvelį, ir po penkių minučių jis man išrėžė nuospredį – tu galėsi studijuoti fiziką mūsų naujai atkurtame Vytauto Didžiojo Universitete.

Tai va susumuojant pasakysiu tik tiek – visi esminiai mano profesinio gyvenimo momentai įvyko perdaug neplanavus, dažnai užmerktomis akimis lekiant į nežinią. Ta nežinia man visuomet atverdavo naujas duris, todėl aš niekada nebijodavau į tą nežinią žengti; už tų durų visada man būdavo paruošta kažkas įdomaus, man tik reikėdavo nedvejojant tai paimti. Tačiau didžiausia mano karjeroje laimėta loterija, atvėrusi daugiausiai durų ir galimybių, buvo įstojimas į VDU. Ten praleisti metai buvo patys šviesiausi ir prasmingiausi mano gyvenimo Lietuvoje metai. Už tai aš iki grabo lentos liksiu dėkinga tiems penkiems VDU stojamųjų egzaminų mandatinės komisijos profesoriams, kurie uždėjo lemtingą violetinį antspaudą ant mano stojamųjų egzaminų lapelio su dviem trejetais ir vienu penketu.

Aušra

 

P.S. Pabaigai norėčiau paprašyti skaitytojų atspėti, kodėl prie šio įrašo apie savo profesiją aš nutariau įdėti būtent šitą receptą. Pirmam atspėjusiam aš prižadu sugalvoti prizą.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Florentines

Recepto šaltinis: Bouchon Bakery | Thomas Keller, Sebastien Rouxel

 

Pâte Sucrée:

190 g miltų

70 g cukraus pudros

23 g migdolų miltų

113 g sviesto, kambario temperatūros

1 kiaušinis

 

Sviestą išsukti iki purumo. Suberti cukraus pudrą ir vėl sukti kol masė taps vientisa. Tiesiai į dubenį su sviestu persijoti miltus, suberti migdolų miltus ir gerai išmaišyti. Sudėti kiaušinį ir maišyti kol pradės formuotis tešlą. Mišinį išversti ant sauso paviršiaus, delnu pertrinti kol tešla taps vientisa.

Stačiakampę 23cm x 33cm kepimo formą ištiesti sviestiniu popieriumi. Tešlą pirštais įspausti į formą, plonu vientisu sluoksniu padengiant visą formos dugną. Formą su tešla dėti 1-2 valandoms į šaldytuvą arba 15-20 minučių į šaldiklį.

Orkaitę įkaitinti iki 175oC. Formą su tešla traukti iš šaldytuvo ir pašauti į įkaitintą orkaitę. Kepti 10-12 minučių, kol tešla apdžius ir lengvai pagels. Jeigu kepimo metu tešla ims pūstis, ją lengvai paspausti mediniu šaukštu ir kepti toliau.

Iškepusį pyrago padą traukti iš orkaitės, palikti kambario temperatūroje, kol ruošiamas įdaras. Orkaitės temperatūrą sumažinti iki 165oC.

                                                                                                                                   

Įdaras:

6 šaukštai pieno

½ stiklinės cukraus

2 ½ šaukštai medaus

8 šaukštai sviesto, kambario temperatūros, supjaustyto kubeliais

Žiupsnelis druskos

1 ½ stiklinės skaldytų migdolų

½ stiklinės išlukštentų pistacijų

3 šaukštai apelsinų cukatų, supjaustytų plonomis juostelėmis

200 g tamsaus šokolado

 

Vidutinio dydžio puode, užkaistame ant vidutinio stiprumo ugnies, maišant kaitinti pieną, cukrų ir medų, kol cukrus ištirps. Toliau kaitinti nemaišant 9-10 minučių, kol mišinio temperatūra pasieks 120oC. Nukelti nuo ugnies, sudėti sviestą ir druską, gerai išmaišyti. Suberti riešutus ir cukatus, išmaišyti, kol riešutai pasidengs karamele.

Mišinį supilti ant atvėsusio pyrago pado, išlyginti į vienodo storio sluoksnį ir pašauti į 165oC orkaitę. Kepti maždaug 25-30 minučių, kol riešutai įgaus sodrią auksinę spalvą. Traukti iš orkaitės, dėti ant grotelių ir palikti kol pilnai atvės.

Ant pjaustymo lentos patiesti sviestinio popieriaus lakštą. Peiliu atlaisvinti prie formos prikibusius pyrago kraštus. Pyragą išversti ant sviestiniu popieriumi ištiestos pjaustymo lentos.

Mikrobangėje arba virš garų kaitinti šokoladą, kol aptirps maždaug du trečdaliai viso šokolado. Traukti iš mikrobangės arba nuimti nuo garų ir energingai maišyti kol visas šokoladas ištirps ir masė taps vientisa. Šokoladą supilti ant apversto pyrago, išlyginti paviršių, specialiomis šukomis arba dantytu peiliu išvingiuoti dekoratyvų raštą. Pyragą dėti 5-10 minučių į šaldiklį, kad šokoladas sukietėtų. Supjaustyti kvadratėliais. Tiekti tuojau pat arba laikyti šaltai.

 

                                                                                                                               

 

Florentines

Recipe source: Bouchon Bakery | Thomas Keller, Sebastien Rouxel

 

Pâte Sucrée:

190 g flour

70 g powdered sugar

23 g almond flour

113 g butter, at room temperature

1 egg

 

Beat butter until creamy. Add powdered sugar and mix until incorporated. Add sifted flour and almond flower. Mix well. Add egg and mix just until dough begins to form. Transfer dough onto dry surface and press it with heel of the palm multiple times until uniform.

Like 9X13 inch pan with parchment. Press the dough into the pan in an even layer.

Refrigerate for 1-2 hours or freeze for 15-20 minutes.

Preheat oven to 350oF. Bake the dough for 10-12 minutes until lightly browned. If dough begins to puff during baking, press it lightly with the back of the wooden spoon.

Remove baked dough from oven and let cool until making the filling. Reduce oven temperature to 325oF

                                                                                                                                       

Filling:

6 tablespoons milk

½ cup sugar

2 ½ tablespoons honey

8 tablespoons butter, at room temperature, cut into pieces

Pinch salt

1 ½ cup sliced almonds

½ cup shelled pistachios

3 tablespoons diced candied orange peel

7 oz dark chocolate

 

Combine milk, sugar, honey in medium saucepan and cook over medium heat, stirring to dissolve sugar.  Cook about 9-10 minutes or until temperature reaches 248oF.  Remove from heat, stir in butter and salt.  Stir in almonds, pistachios and orange peel.

Pour the mixture over the baked and cooled pâte sucrée. Spread evenly.  Bake for 25-30 until filling turns golden brown. Remove from the oven, place on a cooling rack and let cool completely.

Line a cutting board with parchment.  Run a knife around edges of Florentine to loosen from pan.  Invert onto parchment so the crust side is facing up.

Pour on the melted chocolate and smooth.  Take the plastic tile comb to make serrations in chocolate for a nice pattern. Place in freezer for 5-10 minutes until chocolate hardens. Cut into squares or rectangles. Store cold in an airtight container.

 

 



Palikite komentarą

Jūsų vardas *  Jūsų el * (nebus skelbiamas)
          Prisiminti mane
Jūsų komentaras  *    

CAPTCHA Image   Reload Image
Įveskite kodą *:




VilmaRugpjūtis 18 2015, 11:44 AM Nuostabu buvo skaityti. Man visad imponavo moterys, kurios savo galva pasiekia daug. Noriu irgi jums paantrinti ir tai jums parašiusiai merginai patarti, jog jei yra galimybė, tai būtinai išvažiuot praplėsti akiratį. Kai aš jaučiaus išssisėmusi, ėmiausi magistro studijų užsienyje, kurios nelauktai mane atvedė į JAV. Čia vėl turėjau grįžti į universitetą (profesijos specifika) ir tikrai galiu pasakyti, kad tos patirties nė už ką neatsisakyčiau. Nepaisant visų stresų. P.S. Pamačius receptą pagalvojau apie lietuvišką patarlę: mokslo vaisiai kartūs (kieti:D), bet vaisiai saldūs (šokoladas).
AusraRugpjūtis 18 2015, 12:46 PM Vilma, dekui uz pakomentavima ir uz pagyrimus; o ta patarle cia tikrai labai tinka: saknys karcios, bet vaisiai saldus; nors man asmeniskai ir saknys, ir vaisiai buvo visai neblogai; aciu, kad paskaitot;

Atsakyti į komentarą

KristinaLiepa 31 2015, 02:31 PM Ačiū už tokį įraša. Kažkuriame jusu pasisakyme minejote, kad esate mokslininke. Taigi vis pagalvodavau, kokios gi galetumet but srities:) Ir štai-ispudinga, labai jumis zaviuosi. Sekmes Jums.
AusraLiepa 31 2015, 03:26 PM Dekui, Kristina; labai malonu, kad paskaitot;

Atsakyti į komentarą

RutaLiepa 30 2015, 09:45 AM oi, kaip malonu skaityti. Taip aktualu… nes labai panašiu laiku vaikščiojau labai panašiais keliais Kaune (tik pasirinkau Mediciną), panašiai jaučiuosi (mokslininke), neturiu tokio gražaus blogo ir negebu tiek estetikos ir skonio spinduliuoti, bet labai mėgstu gaminti ir mėgautis maistu. Skaičiau jau seniai ir vis trūko šių žinių, kad dar labiau skaityčiau :) O receptas pasirinktas dėl gelio šukučių - jos labai tiko raštui išvingiuoti (tikiuosi buvo be EB pėdsakų :)). Iki kitų suartėjimų, įkvėpimo visuose darbuose, dar kart ačiū.
AusraLiepa 30 2015, 10:32 AM Ruta, man irgi labai malonu, kad taip istikimai skaitot mano bloga; o del sukuciu - jokio EB; sukutes naujos, nei karto nenaudotos, is sterilaus maiselio;

Atsakyti į komentarą

IndraLiepa 29 2015, 01:38 AM Smagumėlis! Turiu omenyje, kad buvo labai smagu skaityti. Taip pat turiu pasakyti, kad labai įspūdinga. Žmogus daro karjerą, kuria šedevrus virtuvėje ir dar spėja sprotiniuose renginiuose sudalyvauti. Ohhhhh, nors pusę to jūsų entuziazmo man,tinginei pasaulinei, kas suteiktų. Jūs tik kepkit, virkit ir rašykit, rašykit, rašykit. :)
AusraLiepa 29 2015, 10:55 AM Indra, dekui uz visus pagyrimus; o del to, kaip suderinu darba, virtuve, sportus ir kt. - viena kitam paprastai netrukdo;

Atsakyti į komentarą

JulijaLiepa 29 2015, 01:08 AM Cha, perskaičiusi įrašą pagalvojau tą patį, ką Julė parašė-lyg su drauge pasikalbėjusi būčiau :) Patinka tavo įrašai, savaime suprantama, dėl ko iš rašinio penketą gavai. Duokdie, kad dar ilgai užtektų įkvėpimo tokiems pasakojimams ir receptams.
AusraLiepa 29 2015, 10:53 AM Julija, aciu uz palinkejimus ir uz komplimentus! sau as irgi pasilinkesiu tuo paties - kad ilgam uztektu ikvepimo;

Atsakyti į komentarą

JulėLiepa 28 2015, 04:46 PM Aušra, drįsiu paminėti, jog man tai turbūt vienas iš įdomiausių įrašų visoje lietuviškų maisto tinklaraščių istorijoje! Dar sykį ačiū už tokį detalų ir asmenišką prisistatymą - išties jaučiuos nelyg gyvai sutikusi ir prie garuojančios kavos puodelio (nes kavą geriau tik itin karštą) pakalbinusi.
AusraLiepa 28 2015, 05:03 PM Jule, dekui! blogeriui tikriausiai nera didesnio komplimento uz ta, kad jo biografiniai irasai skaitytojui yra patys idomiausi; vadinasi, ir pats rasytojas yra siek tiek svarbus ir idomus, ne tik receptai ar kitas koks informacinis tekstas; be galo malonu; tam blogus juk ir rasom, kad galetumem pasipasakoti "po dusham", kaip prie kavos puodelio, ar ne? aciu, brangioji, uz tokius siltus zodzius;

Atsakyti į komentarą

JūratėLiepa 28 2015, 12:21 PM Įdomu buvo paskaityti, nors dalį istorijos žinojau. Priminei senus laikus. Ir aš iš matematikos tada gavau 3, bet pamačiusi bendrą rezultatų sąrašą apsiraminau. :-) Stebiuosi, kaip tau užtenka laiko taip giliai domėtis maisto gamyba dirbant tokį mokslinį darbą!
AusraLiepa 28 2015, 12:39 PM Jurate, kaip man baisiai malonu, kad paskaitai mano bloga; man cia kaip universiteto draugiu mini-susitikimas (tu, Ausra Ramonaite); labai gera ant dusios pasidaro paskaicius savu zmoniu komentarus; o del darbo ir maisto gaminimo derinimo - vienas kitam netrukdo;

Atsakyti į komentarą

jurgitaLiepa 28 2015, 11:45 AM Labai patiko įrašas, ypatingai dėl požiūrio ar savęs apibūdinimo pirmiausiai pagal darbinę veiklą, o tik po to save pristatant pagal šeiminę padėtį☺ Bandau atsakyti į Jūsų klausimą: gal dėl JAV valstijos - Floridos, žodžio panašumo (asociacijų) į florentinus😶
AusraLiepa 28 2015, 11:56 AM Jurgita, dekui uz pakomentavima ir uz atsakyma; man labai malonu grideti, kad irasas patiko; vadinasi verta buvo pasakoti; o del atsakymo I klausima - paciame pirmame komentare skaitytoja Ieva (ta pati, kurios paskatinta parasiau vis sita litanija)jau viska atspejo; didelis dekui, kad skaitot mano bloga, ir kad nepatingit bruksteleti komentara;

Atsakyti į komentarą

ViktorijaLiepa 28 2015, 05:37 AM Buvo be galo įdomu skaityti! Na, intelekto ir už sausainių receptų nepaslėpsi, vis tiek matosi :) o "elektroforezės gelio šukutės" - vau, gyvenime tokio žodžių junginio negirdėjau :)
AusraLiepa 28 2015, 10:41 AM Aciu, Viktorija; man labai smagu girdeti, kad irasas patiko; o tos sukutes - tai mano kasdieninis darbo irankis; tik ju pritaikymas paprastai buna kitas, ne sausainiams;

Atsakyti į komentarą

AusraLiepa 28 2015, 03:11 AM Kiek prisiminimu... Prisimenu tuos egzaminus VDU. Gavau 4 is matematikos ir fizikos, o is rasinio, tai tiksliai ir nebeprisimenu. Tik pokalbio neturejau. Buvau priimtai dideliam tevu dziaugsmui (jie labai nenorejo, kad as vaziuociau studijuoti i Vilniu). O as net ir nezinojau, kad VDU studijos pasuks mano kelia i Prancuzija. Beje, uz tai iki gyvenimo pabaigos busiu dekinga tau. Kai turejome galimybe studijuoti antra uzsienio kalba, as nezinojau ka pasirinkti, ir tu man pasiulei kartu studijuoti prancuzu kalba. Prancuzai tau turetu pastatyti paminkla, nes tavo deka as esu cia... Dar karta aciu uz tuos prisiminimus...
AusraLiepa 28 2015, 10:45 AM Ausra, tai tau didelis aciu, kad paskaitai; o del prancuzu kalbos paskaitu - irgi aciu tau, uz kompanija; oi, geri tai buvo laikai; tokie prisiminimai man - tai grynas dziaugsmas;

Atsakyti į komentarą




my facbook page contact rss feed


food gawker - my galleryskoniu blogs

ETIKETĖS

abrikosai (5)
aguonos (13)
agurkai (12)
alus (4)
alyvuogės (4)
ananasai (7)
antiena (1)
apelsinai (35)
arbata (17)
arbūzai (2)
artišokai (1)
avietės (34)
avokadai (9)
baklažanai (7)
bananai (16)
bandelės (30)
blynai (29)
braškės (33)
Brie (2)
burokėliai (9)
bulvės (36)
citrinos (46)
cukinijos (8)
čederio sūris (19)
česnakai (5)
datulės (6)
dešrelės (8)
duona (35)
ėriena (5)
figos (8)
gervuogės (4)
gimtadieniai (32)
granatai (9)
grikiai (4)
grybai (15)
Halloween (14)
imbieras (25)
jautiena (31)
jogurtas (8)
Joninės (5)
jūros gėrybės (37)
Kalėdos (51)
karamelė (26)
kava (10)
keksai (30)
keksiukai (28)
kiauliena (30)
kiaušiniai (33)
knygos (33)
kokosai (24)
kopūstai (23)
Kovo 11-oji (6)
košės (4)
kriaušės (13)
kukurūzai (13)
ledai (35)
levandos (5)
Liepos 4-oji (6)
majonezas (8)
makaronai (34)
mangai (6)
maskarponė (25)
medus (23)
mėlynės (32)
mėtos (23)
moliūgai (36)
mocarela (17)
morkos (24)
Motinos diena (5)
Naujieji Metai (15)
nektarinai (5)
obuoliai (49)
ožkų sūris (12)
Padėkos diena (15)
paprikos (26)
paukštiena (29)
persikai (11)
pica (7)
pomidorai (39)
pupelės (12)
pyragai (142)
pyragaičiai (37)
rabarbarai (17)
razinos (5)
ridikėliai (6)
riešutai (124)
rikota (23)
romas (12)
ropės (1)
ryžiai (17)
saldainiai (13)
salierai (8)
salotos (51)
sausainiai (70)
slyvos (10)
smidrai (13)
spanguolės (16)
sriubos (13)
sumuštiniai (32)
svarainiai (1)
svogūnai (24)
šokoladas (128)
špinatai (3)
Tėvo diena (3)
tortai (72)
uogienė (13)
uogos (88)
Užgavėnės (7)
vaisiai (118)
Valentino diena (10)
varškė (7)
Vasario 16-oji (4)
Velykos (19)
veršiena (1)
virtiniai (6)
viskis (19)
vynuogės (4)
vyšnios (19)
žaliosios citrinos (17)
žirneliai (18)
žuvis (37)