Atminties diena

Gegužė 27, 2016 m Desertai, Makaronai, Mėsa, Užkandžiai, Vaisiai,
Komentarai (2)

Mūsų gatvėje aš pažįstu tris šeimas, kuriose kas nors kažkokiu metu buvo (arba tebėra) kokiame nors kare: mūsų kaimynas Tony (a.a.) kariavo Vietname, kitų kaimynų sūnus Chris prieš kelis metus žuvo kariaudamas Afganistane, ir dar vienos šeimos tėtis (neprisimenu jo vardo) yra aktyvios tarnybos karininkas ir, jeigu neklystu, šiuo metu yra dislokuotas kažkokiame kariniame dalinyje kažkur Artimuosiuose Rytuose. Gal kariškių šeimų mūsų gatvėje yra ir daugiau, tik aš jų visų nepažįstu.

Kai dirbau Thomas Jefferson Universitete Filadelfijoje, mūsų laboratorijos sekretorė Joannie buvo atsargos karininkė; ji kasmet mėnesiui išvažiuodavo į karinės parengties stovyklą ir galėjo būti bet kuriuo metu pašaukta į aktyvią tarnybą. Laboratorijoje taip pat dirbo vienas doktorantas, kuris buvo kelis metus atpylęs kariuomenėje. Vienas mūsų laborantas planavo stoti į armiją, kad paskui jam būtų lengviau susimokėti už medicinos studijas. Mums gyvenant Hanoveryje, Jono darželio draugės tėtis buvo kare; mes per trejus ten pragyventus metus jį matėm gal tik porą kartų, kai jis parvažiuodavo namo porai dienų, o paskui vėl išskrisdavo į kažkokį užjūrį. Rimčiau pagalvojusi dar tikriausiai prisiminčiau ne vieną ir ne du kariškius, kuriems Atminties diena – tai ne vien laisvadienis, bet yra tiesiog profesinė šventė.

Noeficialiais internetiniais (ir niekaip mano pačios nepatikrintais) duomenimis JAV kariuomenėje šiuo metu tarnauja apie pusantro milijono kariškių. Tai mažiausias karinio personalo skaičius per paskutiniuosius 50-60 metų. Palyginimui, 1969-aisiais JAV kariuomenėje tarnavo beveik 3,5 milijono žmonių. Mano galva ir pusantro milijono yra ryškiai per daug, bet ką kita belieka daryti, jeigu JAV napabaigiamai kariauja visokiausiuose įmanomuose karuose, ir tiems karams nei galo nei krašto nematyti.

Prieš Atminties dieną prie pagrindinių Itakos sankryžų yra organizuojami visokie vieši pastovėjimai iškėlus pacifistinius plakatus, raginančius sustabdyti karą, nutraukti dronų atakas ir panašiai. Tų pastovėjimų metu palei gatvę prisirykiuoja keli ar keliolika vyrensnio amžiaus ponų ir ponių, jie išsivynioja paklodžių dydžio plakatus su Obamą keikiančiais šūkiais ir pacifistinio pobūdžio lozungais: “STOP WAR JUNKIES!”, “SAY NO TO DRONE ATTACKS!”, “STOP KILLING INOCENT CIVILIANS!”, “OBAMA, GET OUT OF MIDDLE EAST!” etc. Nežinau, kodėl tokie renginiai vyksta būtent prie sankryžų; gal kad pravažiuojantys pritariantieji galėtų jiems garsiai pasignalizuoti. O ką priklauso daryti tiems, kurie jų lozungams nepritaria? Aš niekada nesignalizuoju, nes vis neapsisprendžiu, ar noriu jiems pritarti, ar ne. Iš vienos pusės aš esu lyg ir tų demonstruojančių pacifistų pusėje. Nes aš gi nenoriu karo, žudymo, aukų, sugriautų gyvenimų. Todėl gal man pritiktų pravažiuojant pritariamai pasignalizuoti arba bent jau draugiškai pamosikuoti pro mašinos langą. Bet, mano galva, tie pacifistiniai paradai turi ir kitą medalio pusę.

Daug kas labai mėgsta piktintis, kad Amerika kišasi ten, kur nereikia, kariauja visus tuos nelemtus karus kažkur už jūrų marių, ten negailestingai žudo taip vadinamus “civilius” ir beprasmiškai aukoja savo piliečius. Bet ar būtų geriau, jeigu nesikištų ir nekariautų ir nelįstų su savo kariuomene ten, kur jų niekas nenori? Ar būtų buvę gerai, jeigu Amerika būtų nesikišusi į 2-ąjį pasaulinį karą, kai kitoje Atlanto pusėje buvo klupdomos ištisos valstybės, kai buvo vykdomas žydų tautos genocidas ir niokojama Europa? Mano tėtis vis mėgsta papolitikuoti ir pabambėti, kad Amerika labai mėgsta delsti ir nesikišti į visokius karinius konfliktus: nesikišo, kai Rusija aneksavo Lietuvą, kelis metus kažko laukė, kai Hitleris išsijuosęs žudė žydus, arba kai 1991-aisiais Rusijos tankai važinėjo po Vilnių. Tada tai reikėjo kištis, o dabar, kai genocidas ir žmonių terorizavimas vyksta Sirijoje, Libijoje, Irake, Briusleyje, Niujorke ir Paryžiuje, tai Amerikai kištis nebereikia? O jeigu visgi nusprendžiama kištis, tai ar geriau į tą mėsmalę siųsti jaunus ir sveikus mūsų kareivius, ar metalinius dronus? Tai gal dronai visgi yra gerai? Todėl aš nesignalizuoju tiems su plakatais. Nes su karais nėra viskas taip vienpusiška ir paprasta, kad būtų galima viską paaiškinti išsikėlus lėkštą lozungą. Karas - tai purvinas, šlykštus bizinis, negailestinga žiaurumo mašina, kur viskas neišnarpliojamai susiraizgę: politika, ekonomika, kultūriniai skirtumai, kažkieno asmeninės ambicijos, įgimtas agresyvumas, kraujo ir valdžios troškulys. Kare dažnai pasidaro nebeaišku, kur balta, kur juoda, nebelieka griežtų ribų tarp gėrio ir blogio, o karinių situacijų vertinimas remiantis normalaus gyvenimo normomis dažnai yra beprasmis ir absurdiškas. Todėl aš stengiuosi nevertinti. Aš tik susikaupiu ir stengiuosi apsispręsti, kieno gi pusėje aš esu: ar tų, kurie stovi su plakatais, ar tų, kurie už dronus. Bet apsispręsti ir pasirinkti pusę man kažkodėl yra baisiai sunku, todėl aš pravažiuoju pro sankryžą, nutaisiusi ledinę miną, stengdamasi išvengti mitinguotojų žvilgsnių. O pravažiavusi pasidžiaugiu, kad šią Atminties dieną aš galiu sau paminėti parke, išsivyniojusi piknikėlį, o ne karių kapinėse prie balto cementinio stulpelilo su artimo žmogaus vardu. Parke aš išsirenku jaukią vietelę su gražiu vaizdu, padengiu stalą, užkuriu kepsninę ir įsivaizduoju, kad mane supančiame pasaulyje yra taika. Ta taika yra tik apsimestinė, nes kol dvidešimtmečiai mano kaimynai namo parvažiuoja cinkuotuose karstuose, apie jokią taiką net kalbos būti negali. Bet nors ir tokia netikra taika vistiek yra milijoną kartų geriau už bet kokį, net ir patį menkiausią karą.

Visus amerikiečius šio blogo skaitytojus sveikinu su Atiminties diena. Jums visiems linkiu gražaus ir taikaus savaitgalio.

Ačiū, kad skaitėte.

Aušra

Kokosų ir žaliųjų citrinų pyragas

Recepto šaltinis: Beth Cakes

Padas:

1 stiklinė* sausainių trupinių

1 stiklinė skrudintų kokosų drožlių

½ stiklinės sviesto, ištirpinto

*1 stiklinė = 236 ml

Orkaitę įkaitinti iki 175^oC. Gilią pyragams skirtą lėkštę išpurkšti aliejumi.

Dubenyje sumaišyti trupinius, kokosus ir sviestą. Mišinį išversti į paruoštą lėkštę ir pirštais suspausti į lygų sluoksnį, padengiantį lėkštės dugną ir šonus. Pašauti į įkaitintą orkaitę. Kepti maždaug 10-12 minučių, kol lengvai paruduos. Traukti iš orkaitės. Palikti, kad pilnai atvėstų.

Įdaras:

415 ml saldinto kondensuoto pieno

4 kiaušinių tryniai

½ stiklinės šviežiai išspaustų rųgščiavaisių žaliųjų citrinų sulčių

Vidutinio dydžio dubenyje išplakti kondensuotą pieną, kiaušinių trynius ir žaliųjų citrinų sultis. Įdarą supilti ant atvėsusio pyrago pado ir pašauti į 175^oC orkaitę. Kepti maždaug 15 minučių, kol įdaras sukeps. Traukti iš orkaitės, palikti, kad atvėstų iki kambario temperatūros. Dėti į šaldytuvą, kad gerai atšaltų.

Kremas:

1 stiklinė riebios greitinėlės

2 šaukštai cukraus pudros

1 šaukštelis kokosų esencijos

Skrudintų kokosų drožlių, užbarstymui

Rūgščiavaisių žaliųjų citrinų griežinėlių, papuošimui

Elektriniu plakikliu iki standumo išplakti grietinėlę, cukraus pudrą ir kokosų esenciją. Kremą sukrėsti į konditerinį maišelį su žvaigždutės antgaliu. Kremą dekoratyviai išspausti ant atšalusio pyrago įdaro, užbarstyti kokosų drožlių, papuošti žaliųjų citrinų griežinėliais ir nešti į stalą, arba dėti į šaldytuvą, kol prireiks.

Graikiškos makaronų salotos

Trumpi pilno grūdo makaronai, išvirti al dente,atvėsinti

Fetos sūris, susmulkintas

Kekikiniai pomidorai, perpjauti pusiau

Avinžirniai, konservuoti arba virti

Alyvuogės

Džiovinti raudonėliai

Šviežios mėtos, smulkiai sukapotos

Citrinų sultys

Alyvuogių aliejus

Druska

Pipirai

Trispalvės vaisių salotos

(raudona – balta – mėlyna)

Mėlynės arba šilauogės

Arbūzas be sėklų, supjautytas stambiais kubeliais

Baltieji persikai, supjaustyti stambiais kubeliais

Žaliųjų citrinų sultys

Medus

Coconut Key Lime Pie

Recipe source: Beth Cakes

Crust:

1 cup graham cracker crumbs

1 cup toasted coconut

½ cup butter, melted

Preheat the oven to 350^oF. Spray a pie plate with cooking spray.

In a bowl mix graham crumbs, toasted coconut and butter. Press crumb mixture into the bottom and up the sides of prepared pie plate. Bake for 10-12 minutes until crust is lightly browned. Remove from oven and let cool completely.

Filling:

14 oz. sweetened condensed milk

4 egg yolks

½ cup fresh key lime juice

In a medium size bowl combine condensed milk, egg yolks and lime juice. Whisk together until completely incorporated and smooth. Pour filling into cooled pie crust and bake at 350^oF for 15 minutes until filling is set. Remove from oven, let cool to room temperature, then refrigerate for at least 3 hours or overnight.

Topping:

1 cup heavy cream

2 tablespoons powdered sugar

1 teaspoon coconut extract

Toasted coconut, for sprinkling

Key lime slices, for garnish

Whisk cream, powdered sugar, and coconut extract using an electric mixer until stiff peaks form. Transfer cream to piping bag with star tip. Pipe cream onto cooled pie filling. Sprinkle with toasted coconut. Decorate with key lime slices. Serve right away or refrigerate until ready to serve.

Greek Pasta Salad

Short whole grain pasta, cooked al dente, cooled

Feta cheese, crumbled

Grape tomatoes, halved

Chickpeas, canned or cooked, drained

Olives

Dried oregano

Fresh mint, minced

Lemon juice

Olive oil

Salt

Pepper

Red White and Blue Fruit Salad

Blueberries

Seedless watermelon, cubed

White peaches, cubed

Lime juice

Honey

Related Tags

arbata, arbūzai, citrinos, jautiena, kokosai, makaronai, mėlynės, pyragai, salotos, sumuštiniai, uogos, vaisiai, žaliosios citrinos,

Panašūs Receptai

Palikite komentarą

EditaGegužė 30 2016, 01:25 AM Ačiū. Surašyta, išjausta - ir aš taip... Tik niekada nebūčiau sugebėjusi taip suformuluoti. Ačiū.

AudreGegužė 30 2016, 01:52 AM Pritariu ir palaikau

AusraGegužė 30 2016, 12:06 PM

Dekui, merginos, uz pritarima!!

Atsakyti į komentarą

MarijaGegužė 28 2016, 05:14 AM Labai gražiai visi akcentai sudėlioti - as irgi nesuprantu, kur yra riba tarp "kišimosi" ir "nesikišimo", kur yra "jų problemos" ir kada tai tampa mūsų problemomis (niekada? Ar nuo pat pradžių?). Susigraudinau beskaitydama. Gyvendami JAV, labiau jaučiat atsakomybe už kitus. Gyvenant Lietuvoje, vis tik labiau jaučiama gryna baime - jei kas, ar kas nors pasijus už mus atsakingi ar ne? Tikiu, kad sunku ir tiems, ir tiems.

AusraGegužė 30 2016, 12:24 AM

Aciu, Marija, uz toki silta pakomentavima!

Atsakyti į komentarą

Pradžia
Apie mane
Receptai