Granolėjimo tendencijos ir šiek tiek kitoks granolos receptas

gegužės 03, 2012 m Pusryčiai,
Komentarai (1)

 

Mano itakietė draugė Jūratė jau tikriausiai daug kam gerai pažįstama. Ne paslaptis, kad ji tvarko ir gražina šitą tinklaraštį, generuoja idėjas receptams ir turi netgi savo skyrių – “Ketvirtadieniai pas Jūratę”.  Iki šiol buvusi “už kadro”, Jūratė pagaliau pasisiūlė viešai sudalyvauti Vaikuose ir Vanilėje  ir paruošė puikų įrašą apie save, mūsų miestelį ir apie granolą. Aš manau, kad tai labai gera pradžia, ir tikiu, kad Jūratės įrašų čia bus ir daugiau.

Malonaus skaitymo.

Aušra

 

 

Ar jūs žinote, ką amerikiečių žargone reiškia žodis granola?

Granola [also Crunchy]

An adjective used to describe people who usually are well educated, environmentally aware, open-minded with an organic and natural emphasis on living, who will usually limit their consumption as they are concerned about wasting resources. Not to be confused with hippy.

Apibendrinus, granola (su pašaipa) vadinami išsilavinę žmonės, kurie renkasi kuo natūralesnį gyvenimo būdą.

Matote, Aušra ir aš gyvename tokiame miestelyje, kuriame netrūksta “crunchy granola“ tipažų. Aušra vis dar aktyviai priešinasi asimiliavimuisi šioje ekosistemoje, tačiau aš pastebiu, kad aš jau krypstu “granolėjimo” linkme. 

Atliekų rūšiavimas, kompostavimas, vietinių ūkininkų daržovių ir vaisių “prenumerata”, drobiniai apsipirkinėjimo krepšeliai, kaimiški kiaušiniai pirkti tiesiai iš ūkininko rankų, makrobiotiniai pietūs, šviežiai spaustos vaisių ir daržovių sultys, mėsa iš humaniškai užaugintų (ir ypatingai laimingai atrodančių) kiaulių yra ne kas kita kaip esami mano “granolėjimo” simptomai. Pati iš savęs pasišaipau – kada visa tai tapo mano kasdienybe?

Na bet apie viską iš pradžių.

Matote, man sveikuoliškas gyvenimo būdas niekada nebuvo svetimas. Gimiau ir užaugau Druskininkuose – fantastiškoje gamtos ir tyro oro oazėje. Mūsų šeimoje kasdieninis valgis buvo ekologiškai sode ar kaime auginti vaisiai ir daržovės ir močiutės paskersta kiaulė. Mano mama ir dabar perka pieną atvežtą tik iš kaimo ir tik iš pažįstamų ūkininkų, padariusi iššsamų analitinį tyrimą apie karvių, besiganančių pievose, atstumą iki artimiausio kelio.  Tokie patys standartai taikomi ir miško ar gamtos renkamoms gėrybėms – “Jūratėle, tik būtinai neskink mėlynių/aviečių/žemuogių/šaltalankių arti kelio”. Kaip matote, mano “granoliškumui” dirva jau buvo pasėta anksti ir minimalaus lygio indoktrinavimo lygis buvo pasiektas.

Studijų metais (o jų buvo lygiai dešimt) ši sveikuoliško gyvenimo fazė dėl studentiškų resusrsų buvo priblėsinta, kol nepersikėlėme gyventi į granolų tipažo rojaus kampelį – Itaką.  Dar ir vyras papuolė toks, iš pirmo žvilgsnio tipinis corporate lawyer amerikietis, o šiek tiek pasikapsčius grynakraujis “granola” (pasakysiu viešą paslaptį: jo tėvai buvo hipiai per pačią hipizmo viršūnę Amerikoje – septintąjame dešimtmetyje). Ačiū Dievui, kad vyras turi “granoliško”, nors ir šiek tiek paslėpto, kraujo, nes gaminti skanų ir sveiką maistą to nevertinančiajam yra nekas. Na bet čia ne apie tai.

Atsimenu, kai mano bėgikė natūralistė draugė pareiškė, kad niekada neperka jokių produktų, kurių sudėtyje yra daugiau nei 5 ingredientai. Atsimenu, kad galvojau, koks nepatogus nusistatymas ir išsidirbinėjimas! Skaityti visas tas etiketes, planuoti kruopščiai kokį produktą dėti į krepšelį, - tai tikrai kažkokio lygmens išsidirbinėjimas, ar ne?  Dabartinė Jūratė jums pasakytų, kad tikriausiai ne; kad yra visai nesunku pirkti šviežias ir natūralias žaliavas ir iš jų gaminti sveikus patiekalus. Dabar mūsų virtuvėje surasite labai mažai perdirbtų produktų. Abu su vyru religingai skaitome etiketes ir ieškome natūralesnių produktų. Mažiau yra daugiau. Ar tai optimalu? Tikriausiai ne. Bet tai yra empirinis klausimas ateičiai.

Mano asmeninė žodžio „sveikas“ definicijos evoliucija buvo gana ilga. Dabar tai yra švieži, sezoniški, natūralūs, mažai perdirbti produktai. Visokie. Ruošti sveiką (pagal mano definiciją) maistą man teikia labai daug vidinio pasitenkinimo ir emocinės energijos, ypač kai galutinis rezultatas yra vertinamas (ar aš jau minėjau kaip man pasisekė su vyru?).  

Yra ir kitų granoliškumo simptomų. Kartais pagalvoju, kai turėsiu daug laisvo laiko pensijoje užsiimsiu tapyba ir žolelių arbatai auginimu, džiovinimu ir mišinių ruošimu. (Mano pirmasis sugalvotas bet neįgyvenintas biznio planas - kai buvau kokių 8 metų - pasiūlytas mamai, ir  nesulaukęs jokio jos entuziazmo, buvo mamos užaugintų ir išdžiovintų žolelių supakavimas į mandrus maišelius ir pardavinėjimas poilsiautojams prie sanatorijų).

Tačiau iki tikros “granolos” man dar labai toli. Priešingai, nei mano jogos mokytoja, (kuri beje yra fantastiška ir kurios dėka aš galiu 18 nemergaitiškų atsispaudimų padaryti, o tai yra lygiai 18 daugiau nei galėjau padaryti prieš jos jogos pamokas) aš vis dar skutuosi ir ketinu skustis pažastų ir kojų plaukus. Vegetare tikrai netapsiu (nors mėsos valgome tikrai mažai). Jei ir yra pasaulyje vieta kur reliatyviai yra lengva būti vegetaru ar veganu, tai yra Itaka. Vegetarų ir veganų biblija “China Study” yra irgi iš Itakos - parašyta Cornelio universiteto biochemiko Colino Cambello. Neketinu atisisakyti ir natūralaus šilko ir odos drabužių bei aksesuarų.

Beje, žinau, jei perdaug nusivažiuosiu šioje granoliškumo skalėje, mane į reikiamą vietą sugražins mokslininkė Aušra. Aušra man pasakys, kada nereikia per daug išsidirbinėti. Aušra gamina labai gerai ir labai sveikai. Tačiau su granoliškumu aš išsidirbinėju šiek tiek daugiau. Gerai, kad yra Aušra.

Na ir pabaigai. Michael Pollan  citata, kuri labai taikliai susumuoja mano maisto filosofiją:

“Eat food. Not too much. Mostly plants.”

O kaip granolėjimo tendencijos be granolos recepto? Interneto platybėse yra begalės granolų receptų ir aš esu begales jų išbandžiusi. Tačiau man skaniausias (ir, beje, patogiausias valgyti) yra šis variantas, kur granolos gabalėliai yra sulipę i "kekes". Ir dar man patinka, kad su šiuo receptu nereikia granolos pamaišyti jai bekepant. Tokią granolą aš atsinešu pakramsnojimui ir į darbą, kur nelabai yra galimybių užsipilti šaltu pienu ar natūraliu jogurtu. 

Aš siūlau jums irgi pabandyti ir padovanoti stiklainėlį tokios granolos brangiam žmogui. Visiškai be progos. Anot mokslinių tyrimų, netikėtos dovanos yra vienas iš garantuotų būdų prašviesinti kieno nors dieną ir pakylėti tą žmogų į aukštesnį lygmenį jo laimingumo skalėje.

Ačiū, kad skaitėte.

Jūratė

 

 

 

 

  Granolos "kekės" (Granola clusters)

PAGRINDAS:

2 stiklinės avižinių dribsnių (apie 500 ml)

1 stiklinė įvairių riešutų (aš dėjau pekano, lazdynų, graikiškų, pistacijų ir migdolų)

1/2 stiklinės įvairių sėklų (aš dėjau saulėgrąžų, moliūgo ir chia sėklų; vietoje chia labai tinka linų sėmenys)

Gera sauja stambių kokoso drožlių (nebūtina)

Šiek tiek cinamono.

3-4  šaukštai džiovintų vaisių (džiovinti serbentai, vyšnios, spanguolės, razinos ir t.t.)

SKYSČIAI:

Iš "Žaidimų aikštelės" išmokau labai gerą formulę: 1 dalis skysčių (iš kurių 3/4 yra naturalus saldiklis - medus ar klevų sirupas ir 1/4 aliejus) ir 8 dalys sausų ingredientų. Su šiomis sausų ingredientų proporcijomis, tai maždaug išeina šiek tiek mažiau nei pusė puodelio skysčių:

Apie 80ml skysto medaus arba klevų sirupo (man skaniausia su klevų sirupu) 

Apie 30ml aliejaus (aš naudojau alyvų bet tinka įvairūs).

KEKIŲ KLIJAI:

2 kiaušinio baltymai, šiek tiek paplakti iki putų.

Sumaišykite visas, išskyrus džiovintus vaisius, pagrindo sudedamasias dalis su skysčiais ir "klijais".  Supilkite į kepimo popieriumi išklotą skardą plonu sluoksniu. Paspauskite, kad granolos pagrindas suliptų, kad nebūtų tarpų tarp grūdų ir kad sluoksnis būtų ganėtinai plonas (jei sluoksnis bus storesnis ar nelygus, granola neiškeps gražiai ir traškiai). Kepkite granolą orkaitėje, įkaitintoje iki 160 °C temepratūros, apie 25-35 min, kol švelniai paruduos. Nevartykite granolos jai bekepant. Išėmus iš orkaitės, palaukite kol visiškai atvės, tada sulaužykite jums norimo dydžio "kekėmis" ir pridėkite džiovintus vaisius (nebūtinai).

Patiekite su natūraliu jogurtu ar pienu ir šviežiais vaisiais arba uogomis (aš šaldytuve turėjau mango).

 



Palikite komentarą

Jūsų vardas *
 Jūsų el * (nebus skelbiamas)

Prisiminti mane

Jūsų komentaras  *

CAPTCHA Image   Reload Image



Įveskite kodą *:



Vaidalapkritis 11 2016, 02:15 AM Labai skani granola!Vakar vakare kepiau, visi namai kvepejo tokia siluma ir laime. Tik man, kepant 160 laipsniu, per daug sukepe ir parudavo. Kita karta kepsiu zemesneje temperaturoje ir ilgesni laika. Linkejimai!!
Ausralapkritis 11 2016, 10:10 AM Vaida, labai smagu, kad patiko! aciu, kad isbandet recepta ir kad pasidalinot ispudziais;

Atsakyti į komentarą


my facbook page contact rss feed
food gawker - my galleryskoniu blogs

www.vaikaivanile.com - Visos teisės saugomos @2013-2024
Iliustracijos ir kaligrafija - Meredith C. Bullock / Hazel Wonderland
Svetainę administruoja TelNex, LLC.