Atminties diena
Mūsų gatvėje aš pažįstu tris šeimas, kuriose kas nors kažkokiu metu buvo (arba tebėra) kokiame nors kare: mūsų kaimynas Tony (a.a.) kariavo Vietname, kitų kaimynų sūnus Chris prieš kelis metus žuvo kariaudamas Afganistane, ir dar vienos šeimos tėtis (neprisimenu jo vardo) yra aktyvios tarnybos karininkas ir, jeigu neklystu, šiuo metu yra dislokuotas kažkokiame kariniame dalinyje kažkur Artimuosiuose Rytuose. Gal kariškių šeimų mūsų gatvėje yra ir daugiau, tik aš jų visų nepažįstu. Kai dirbau Thomas Jefferson Universitete Filadelfijoje, mūsų laboratorijos sekretorė Joannie buvo atsargos karininkė; ji kasmet mėnesiui išvažiuodavo į karinės parengties stovyklą ir galėjo būti bet kuriuo metu pašaukta į aktyvią tarnybą. Laboratorijoje taip pat dirbo vienas doktorantas, kuris buvo kelis metus atpylęs kariuomenėje. Vienas mūsų laborantas planavo stoti į armiją, kad paskui jam būtų lengviau susimokėti už medicinos studijas. Mums gyvenant Hanoveryje, Jono darželio draugės tėtis buvo kare; mes per trejus ten pragyventus metus jį matėm gal tik porą kartų, kai jis parvažiuodavo namo porai dienų, o paskui vėl išskrisdavo į kažkokį užjūrį. Rimčiau pagalvojusi dar tikriausiai prisiminčiau ne vieną ir ne du kariškius, kuriems Atminties diena – tai ne vien laisvadienis, bet yra tiesiog profesinė šventė. Noeficialiais internetiniais (ir niekaip mano pačios nepatikrintais) duomenimis JAV kariuomenėje šiuo metu tarnauja apie pusantro milijono kariškių. Tai mažiausias karinio personalo skaičius per paskutiniuosius 50-60 metų. Palyginimui, 1969-aisiais JAV kariuomenėje tarnavo beveik 3,5 milijono žmonių. Mano galva ir pusantro milijono yra ryškiai per daug, bet ką kita belieka daryti, jeigu JAV napabaigiamai kariauja visokiausiuose įmanomuose karuose, ir tiems karams nei galo nei krašto nematyti. Prieš Atminties dieną prie pagrindinių Itakos sankryžų yra organizuojami visokie vieši pastovėjimai iškėlus pacifistinius plakatus, raginančius sustabdyti karą, nutraukti dronų atakas ir panašiai. Tų pastovėjimų metu palei gatvę prisirykiuoja keli ar keliolika vyrensnio amžiaus ponų ir ponių, jie išsivynioja paklodžių dydžio plakatus su Obamą keikiančiais šūkiais ir pacifistinio pobūdžio lozungais: “STOP WAR JUNKIES!”, “SAY NO TO DRONE ATTACKS!”, “STOP KILLING INOCENT CIVILIANS!”, “OBAMA, GET OUT OF MIDDLE EAST!” etc. Nežinau, kodėl tokie renginiai vyksta būtent prie sankryžų; gal kad pravažiuojantys pritariantieji galėtų jiems garsiai pasignalizuoti. O ką priklauso daryti tiems, kurie jų lozungams nepritaria? Aš niekada nesignalizuoju, nes vis neapsisprendžiu, ar noriu jiems pritarti, ar ne. Iš vienos pusės aš esu lyg ir tų demonstruojančių pacifistų pusėje. Nes aš gi nenoriu karo, žudymo, aukų, sugriautų gyvenimų. Todėl gal man pritiktų pravažiuojant pritariamai pasignalizuoti arba bent jau draugiškai pamosikuoti pro mašinos langą. Bet, mano galva, tie pacifistiniai paradai turi ir kitą medalio pusę. Daug kas labai mėgsta piktintis, kad Amerika kišasi ten, kur nereikia, kariauja visus tuos nelemtus karus kažkur už jūrų marių, ten negailestingai žudo taip vadinamus “civilius” ir beprasmiškai aukoja savo piliečius. Bet ar būtų geriau, jeigu nesikištų ir nekariautų ir nelįstų su savo kariuomene ten, kur jų niekas nenori? Ar būtų buvę gerai, jeigu Amerika būtų nesikišusi į 2-ąjį pasaulinį karą, kai kitoje Atlanto pusėje buvo klupdomos ištisos valstybės, kai buvo vykdomas žydų tautos genocidas ir niokojama Europa? Mano tėtis vis mėgsta papolitikuoti ir pabambėti, kad Amerika labai mėgsta delsti ir nesikišti į visokius karinius konfliktus: nesikišo, kai Rusija aneksavo Lietuvą, kelis metus kažko laukė, kai Hitleris išsijuosęs žudė žydus, arba kai 1991-aisiais Rusijos tankai važinėjo po Vilnių. Tada tai reikėjo kištis, o dabar, kai genocidas ir žmonių terorizavimas vyksta Sirijoje, Libijoje, Irake, Briusleyje, Niujorke ir Paryžiuje, tai Amerikai kištis nebereikia? O jeigu visgi nusprendžiama kištis, tai ar geriau į tą mėsmalę siųsti jaunus ir sveikus mūsų kareivius, ar metalinius dronus? Tai gal dronai visgi yra gerai? Todėl aš nesignalizuoju tiems su plakatais. Nes su karais nėra viskas taip vienpusiška ir paprasta, kad būtų galima viską paaiškinti išsikėlus lėkštą lozungą. Karas - tai purvinas, šlykštus bizinis, negailestinga žiaurumo mašina, kur viskas neišnarpliojamai susiraizgę: politika, ekonomika, kultūriniai skirtumai, kažkieno asmeninės ambicijos, įgimtas agresyvumas, kraujo ir valdžios troškulys. Kare dažnai pasidaro nebeaišku, kur balta, kur juoda, nebelieka griežtų ribų tarp gėrio ir blogio, o karinių situacijų vertinimas remiantis normalaus gyvenimo normomis dažnai yra beprasmis ir absurdiškas. Todėl aš stengiuosi nevertinti. Aš tik susikaupiu ir stengiuosi apsispręsti, kieno gi pusėje aš esu: ar tų, kurie stovi su plakatais, ar tų, kurie už dronus. Bet apsispręsti ir pasirinkti pusę man kažkodėl yra baisiai sunku, todėl aš pravažiuoju pro sankryžą, nutaisiusi ledinę miną, stengdamasi išvengti mitinguotojų žvilgsnių. O pravažiavusi pasidžiaugiu, kad šią Atminties dieną aš galiu sau paminėti parke, išsivyniojusi piknikėlį, o ne karių kapinėse prie balto cementinio stulpelilo su artimo žmogaus vardu. Parke aš išsirenku jaukią vietelę su gražiu vaizdu, padengiu stalą, užkuriu kepsninę ir įsivaizduoju, kad mane supančiame pasaulyje yra taika. Ta taika yra tik apsimestinė, nes kol dvidešimtmečiai mano kaimynai namo parvažiuoja cinkuotuose karstuose, apie jokią taiką net kalbos būti negali. Bet nors ir tokia netikra taika vistiek yra milijoną kartų geriau už bet kokį, net ir patį menkiausią karą. Visus amerikiečius šio blogo skaitytojus sveikinu su Atiminties diena. Jums visiems linkiu gražaus ir taikaus savaitgalio. Ačiū, kad skaitėte. Aušra
Kokosų ir žaliųjų citrinų pyragas Recepto šaltinis: Beth Cakes
Padas: 1 stiklinė* sausainių trupinių 1 stiklinė skrudintų kokosų drožlių ½ stiklinės sviesto, ištirpinto *1 stiklinė = 236 ml Orkaitę įkaitinti iki 175oC. Gilią pyragams skirtą lėkštę išpurkšti aliejumi. Dubenyje sumaišyti trupinius, kokosus ir sviestą. Mišinį išversti į paruoštą lėkštę ir pirštais suspausti į lygų sluoksnį, padengiantį lėkštės dugną ir šonus. Pašauti į įkaitintą orkaitę. Kepti maždaug 10-12 minučių, kol lengvai paruduos. Traukti iš orkaitės. Palikti, kad pilnai atvėstų.
Įdaras: 415 ml saldinto kondensuoto pieno 4 kiaušinių tryniai ½ stiklinės šviežiai išspaustų rųgščiavaisių žaliųjų citrinų sulčių Vidutinio dydžio dubenyje išplakti kondensuotą pieną, kiaušinių trynius ir žaliųjų citrinų sultis. Įdarą supilti ant atvėsusio pyrago pado ir pašauti į 175oC orkaitę. Kepti maždaug 15 minučių, kol įdaras sukeps. Traukti iš orkaitės, palikti, kad atvėstų iki kambario temperatūros. Dėti į šaldytuvą, kad gerai atšaltų.
Kremas: 1 stiklinė riebios greitinėlės 2 šaukštai cukraus pudros 1 šaukštelis kokosų esencijos Skrudintų kokosų drožlių, užbarstymui Rūgščiavaisių žaliųjų citrinų griežinėlių, papuošimui Elektriniu plakikliu iki standumo išplakti grietinėlę, cukraus pudrą ir kokosų esenciją. Kremą sukrėsti į konditerinį maišelį su žvaigždutės antgaliu. Kremą dekoratyviai išspausti ant atšalusio pyrago įdaro, užbarstyti kokosų drožlių, papuošti žaliųjų citrinų griežinėliais ir nešti į stalą, arba dėti į šaldytuvą, kol prireiks.
Graikiškos makaronų salotos Trumpi pilno grūdo makaronai, išvirti al dente,atvėsinti Fetos sūris, susmulkintas Kekikiniai pomidorai, perpjauti pusiau Avinžirniai, konservuoti arba virti Alyvuogės Džiovinti raudonėliai Šviežios mėtos, smulkiai sukapotos Citrinų sultys Alyvuogių aliejus Druska Pipirai
Trispalvės vaisių salotos (raudona – balta – mėlyna) Mėlynės arba šilauogės Arbūzas be sėklų, supjautytas stambiais kubeliais Baltieji persikai, supjaustyti stambiais kubeliais Žaliųjų citrinų sultys Medus
Coconut Key Lime Pie Recipe source: Beth Cakes
Crust: 1 cup graham cracker crumbs 1 cup toasted coconut ½ cup butter, melted Preheat the oven to 350oF. Spray a pie plate with cooking spray. In a bowl mix graham crumbs, toasted coconut and butter. Press crumb mixture into the bottom and up the sides of prepared pie plate. Bake for 10-12 minutes until crust is lightly browned. Remove from oven and let cool completely.
Filling: 14 oz. sweetened condensed milk 4 egg yolks ½ cup fresh key lime juice In a medium size bowl combine condensed milk, egg yolks and lime juice. Whisk together until completely incorporated and smooth. Pour filling into cooled pie crust and bake at 350oF for 15 minutes until filling is set. Remove from oven, let cool to room temperature, then refrigerate for at least 3 hours or overnight.
Topping: 1 cup heavy cream 2 tablespoons powdered sugar 1 teaspoon coconut extract Toasted coconut, for sprinkling Key lime slices, for garnish Whisk cream, powdered sugar, and coconut extract using an electric mixer until stiff peaks form. Transfer cream to piping bag with star tip. Pipe cream onto cooled pie filling. Sprinkle with toasted coconut. Decorate with key lime slices. Serve right away or refrigerate until ready to serve.
Greek Pasta Salad Short whole grain pasta, cooked al dente, cooled Feta cheese, crumbled Grape tomatoes, halved Chickpeas, canned or cooked, drained Olives Dried oregano Fresh mint, minced Lemon juice Olive oil Salt Pepper
Red White and Blue Fruit Salad
Blueberries Seedless watermelon, cubed White peaches, cubed Lime juice Honey
Palikite komentarą |
|
View Full Website
|
 
|
|
Pradžia Apie mane Receptai ETIKETĖS |
Archyvas
- 2011 (61) - 2012 (108) - 2013 (105) - 2014 (102) - 2015 (117) - 2016 (101) - 2017 (77) - 2018 (65) - 2019 (59) - 2020 (64) - 2021 (58) - 2022 (49) - 2023 (45) - 2024 (18) |
Kalėdos ir moliūgų virtiniukai 
Obuolių pyragas su romu