What Katie Ate
Penktadienio proga štai Jums, prašau, gera istorija iš žvejų gyvenimo. Neperseniausiai mano sutuoktinis ir mano didysis vaikas išsiruošė pažvejoti į netoliese esantį ežeriuką. Pasiėmė kajaką, pasikvietė vieną savo sėbrą ir išbimbė sau iš pat ankstyvo ryto, niekam nieko nesakę. Mūsų kraštuose, kaip žinia, dar beveik žiema. Ant žemės dar yra sniego, o ežero vandens temperatūra, kaip patys galite įsivaizduoti, yra tik vos vos virš užšalimo ribos. Dar svarbu pridurti, kad mano šeimos narių pasiruošimas vandens sportams tokiomis ekstremaliomis sąlygomis yra, kaip čia švelniau išsireiškus….nulinis. Bet, nepaisant nulinio pasiruošimo bei elementarios patirties neturėjimo, kajakas buvo nugabentas prie vandens telkinio, Jonas į tą kajaką įsilipo ir išplaukė sau pats vienas į plačiuosius ledinius vandenis, žvejoti. Aš pati toje išvykoje nedalyvavau, bet man vėliau buvo papasakota, kad iš pradžių ten viskas ėjosi gana šauniai: Jonas iš vandens vieną po kito traukė dailius upėtakius, vanduo ežere buvo ramut ramutėlis, jokio vėjo. Mano vaikinas su savo kajaku kokias porą valandų sau kiurksojo vandeny, o likusi kompanija (sutuoktinis + sėbras) žvejojo sau nuo kranto. Bet oras staiga ėmė ir pakito: pakilo vėjas, ežeras ėmė gana stipriai banguoti; Jonas nespėjo net sureaguoti, o jo kajakas pasisuko lygiagrečiai bangoms, tapo visiškai nekontroliuojamas ir vienas-du apvirto. Dugnu į viršų. O mano Jonas atsidūrė lediniame ir stipriai banguojančiame vandeny. Kaip jau rašiau, mano vaikas tokioms vandens atrakcijoms buvo visiškai nepasiruošęs: neturėjo nei tinkamos aprangos, nei išsigelbėjimo iš vandens įgūdžių esant kritinėms vandens/oro temperatūroms. Laimei viskas baigėsi sėkmingai: po maždaug 30-ies minučių aršaus besiblaškymo lediniame vandenyje, Jonas pagaliau pasiekė krantą, buvo iškviesta gelbėtojų brigada, greitoji pagalba ir visa kita, ir vakarop visa šauni kompanija parsirado namo. Aš, visa pakraupusi nuo tokio nutikimo, puoliau skųstis visiems savo pažįstamiems irkluotojams, kad, atseit, kaip čia taip, kad nei parko gelbėtojai, nei miestelio gaisrininkai ar policija neturėjo jokios gelbėjimo valties, kad išgriebtų vandeny atsidūrusį nelaimėlį. Visa gelbėjimo brigada, atvykusi į įvykio vietą, tik stovėjo ant kranto ir žiūrėjo, kaip mano vaikas lediniame vandeny kapanojasi. Tai va, tie mano draugeliai irkluotojai, kurie, beje, turi milijoną kartų daugiau patirties vandens sportuose, nei aš ir Jonas, kartu sudėjus, į mano isteriškus nusiskundimus puolė reaguoti ne paguodos žodžiais, o tokio tipo komentarais: “WTF!!! If you can not self rescue, do not go in the water” (čia aš cituoju pažodžiui). Po tokių nejautrių komentarų aš visa juodai susigraudinau ir sau prisižadėjau su tais savo draugeliais daugiau niekada gyvenime nebesikalbėti. Norėjau jiems parašyti “WTF YOURSELF!!!”, bet susilaikiau. Ir gerai padariau, nes paguodos žodžiai visgi buvo išsakyti, o aš, pagaliau atsigavusi nuo emocinio šoko ir šiek tiek nusiraminusi, pradėjau blaiviau mąstyti ir supratau, kad man išsakyti tie šiurkštokai nuskambėję komentarai iš tiesų buvo aukso vertės. Dėl to nutikimo ežere tikrai niekas nebuvo kaltas, tik pats Jonas ir jo nesusitupėję tėvai. Tas įkritimas į ežerą mums visiems buvo rimta pamoka: jeigu nutari rizikuoti ir daryti viską savaip, o ne taip, kaip kiti tau sako, tai nereikia nieko kaltinti, kai kas nors ima ir rimtai nepavyksta. Šiek tiek aprimusi po nervinio streso, užsakiusi Jonui neperšlampamą kombinezoną ir kt. nardymo šaltame vandenyje įrangą, aš kurį vakarą sau varčiau What Katie Ate knygą, ir, bevartydama, nutariau iškepti šiuos braškinius keksiukus. Pagalvojau, kad bus geri pusryčiai vaikams, ir kartu neprastas saldus receptas mano blogui. Bet, atidžiau paskaičius receptą, man jame iškart ėmė daug kas kliūti: reikėjo blatnų miltų su kėlikliais, dar šio bei ano, o braškės ten buvo tik šešios, tik padekoravimui, nors keksiukai, kaip ne kaip, braškiniai. Pradėjus maišyti tešlą aš iškart ėmiau viską recepte keisti: sudėjau paprastus miltus, įkliaukiau daugiau cukraus, mažiau cinamono ir mažiau vandens; dar prišinkavau gerą kalnelį braškių ir obuolių, viską suverčiau į tešlą, o kai išmaišiau, tešla gavosi ryškiai per skysta. Tai aš dar įvariau migdolų miltų, iš akies, tiesiog iš pakelio. Finale sukrėčiau viską į formeles, orkaitę nustačiau ant žemesnės temperatūros, nei Katie liepė, ir ėmiau laukti, kol viskas iškeps. Aš retai kaitalioju receptus. Ne kartą apie tai rašiau šio blogo puslapiuose ir ne kartą Jums rekomendavau stengtis tiksliai atkartoti receptą, bent jau patį pirmąjį kartą. Nes jeigu šį bei tą nutarsite pakaitalioti, ir paskui finale gausis šnipštas, tai bus neaišku, ar čia receptas kaltas, ar tie Jūsų pakeitimai. Trumpai tariant, jeigu nutarėte naudoti kitokius ingredientus, keisti kiekius ir proporcijas, tai neverta tada vargintis ir rašyti man piktą komentarą, kad, atseit, receptas yra grynų gryniausiai nesąmonė. Lygiai kaip neverta lodyti šunis, kai kas nors įkrenta į vandenį per savo žioplumą. Bet, žinokite, visame tame yra ir antroji medalio pusė. Kiekvieną kartą, kai ryžtatės daryti kažką kitaip, nei pasakyta, kai pakeičiate receptą ar drąsiai žengiate ten, kur nevalia, ir kai finale iš visos tos veiklos gaunasi kažkas labai šaunaus, tai, žinokite, tie mažesni ar didesni laimėjimai tampa tik Jūsų ir niekieno kito. Jono išsigelbėjimas jam suteikė tiek pasitikėjimo ir visiškai pelnyto pasididžiavimo, kad užteks kokiam dešimtmečiui, o gal ir dar ilgiau. Lygiai taip pat, tik gal šiek tiek mažesnėje skalėje, šie mano saviveikliniai keksiukai, nepaisant visiško recepto nesekimo, gavosi tiesiog tobulai puikūs: vaisiniai, gaivūs, minkštučiai ir purūs. Jie lengvai išsiėmė iš formelių ir iš popierėlių, netrupėjo, nebyrėjo, buvo saldūs, gardūs ir gražučiai. Ačiū, Katie, už liuks idėją, bet šių keksiukų receptas, brangieji, yra daugmaž mano. Visiems linkiu gero ir gražaus savaitgalio! Aušra
* * *
Migdolų miltų keksiukai su braškėmis ir obuoliais Recepto šaltinis: Katie Quinn Davies | What Katie Ate
1 ¼ stiklinės* miltų su kėlikliais (arba paprastų kvietinių miltų) ½ - ¾ stiklinės migdolų miltų ½ - ¾ stiklinės smulkaus arba paprasto cukraus 2 šaukšteliai kepimo miltelių ½ - 1 ½ šaukštelio malto cinamono ½ - 1 citrinos žievelė, smulkiai sutarkuota Žiupsnelis druskos 2 šaukšteliai vanilės esencijos ½ stiklinės (1 lazdelė) sviesto, ištirpinto 2 kiaušiniai 1 - 2 obuoliai, nulupti, supjaustyti stambais kubeliais 6 – 12 didelės braškės, supjaustytos stambiais gabalėliais Sauja skaldytų migdolų 1-2 šaukštai šviesaus ruodojo cukraus arba turbinado cukraus
Orkaitę įkaitinti iki 205oC (190oC mažesniems keksiukams). Keksiukams skirtą formą plonai papurkšti aliejumi arba į vidų įtiesti popierines formeles. Į didoką dubenį kartu persijoti miltus, migdolų miltus, cukrų, kepimo miltelius, cinamoną ir druską. Suberti tarkuotą citrinos žievelę ir išmaišyti. Kitame dubenėlyje arba skysčių matavimui skirtame ąsotėlyje išplakti ištirpintą sviestą, vanilę, kiaušinius ir ½ - ¾ stiklinės šilto vandens. Skystų ingredientų mišinį supilti į dubenį su miltų mišiniu ir atsargiai išmaišyti, kol neliks sausų miltų ruožų. Nepermaišyti. Suberti smulkintus obuolius ir braškes (arba į tešlą suberti tik obuolius, o braškes vėliau sudėti ant keksiukų viršaus). Tešlą sukrėsti į paruoštas formeles, pripildant maždaug ¾ formelių tūrio. Ant tešlos suberti braškių gabalėlius (jeigų jų neįmaišėte į tešlą), užbarstyti skaldytų migdolų ir ruodojo arba turbinado cukraus. Formą pašauti į orkaitę ir kepti maždaug 25-30 minučių (15-20 minučių mažesniems keksiukams), kol medinis iešmelis, įbestas į patį keksiuko centrą liks visiškai švarus ir sausas. Keksiukus traukti iš orktaitės, palikti 10 minučių, išimti iš formos ir dėti ant grotelių, kad šiek tiek atvėstų. Tiekti tojau pat.
Strawberry, Apple & Almond Muffins Recipe source: Katie Quinn Davies | What Katie Ate
1 ¼ cups self-raising or all-purpose flour ½ - ¾ cup almond meal ½ - ¾ cup superfine or regular sugar 2 teapsoons baking powder ½ - 1 ½ teaspoon ground cinnamon Zest of ½ - 1 lemon Pinch of salt 2 teapsoons vanilla extract ½ cup (1 stick) butter, melted 2 eggs 1 - 2 apples, peeled, cored and diced into small chunks 6 – 12 large strawberries, quatered or diced into large chunks Handful of sliced almonds 1-2 tablespoons light brown sugar (or turbinado sugar)
Preheat oven to 400oF (or 375oF for small muffins). Line muffin pan with paper baking cups or coat with cooking spray. Sift together flour, almond meal, sugar, baking paowder, cinnamon and salt. Add lemon zest and mix. In another bowl or in a large measuring cup whisk together melted butter, vanilla, eggs and ¾ cup (or ½ cup) warm water. Add wet ingredients to dry ingredients, gently mix to combine. Add apple chunks and strawberries (or you can reserve strawberries and use them to simply place them on top of muffins). Spoon batter into prepared muffin pan, filling ¾ full. Sprinkle with reserved strawberry chunks (if haven’t mixed them into the batter), almonds and brown sugar, or turbinado sugar. Bake for 25-30 minutes (or 15-20 minutes for small muffins)s, until wooden skewer inserted into very center of muffin comes out completely clean. Remove muffins from the oven, let sit for 10 min, remove muffins form the pan, transfer to wire rack, let cool slightly and serve.
Palikite komentarą |
View Full Website
|
|
Pradžia Apie mane Receptai ETIKETĖS |
Archyvas
- 2011 (61) - 2012 (108) - 2013 (105) - 2014 (102) - 2015 (117) - 2016 (101) - 2017 (77) - 2018 (65) - 2019 (59) - 2020 (64) - 2021 (58) - 2022 (49) - 2023 (45) - 2024 (18) |