Being on the Same Page & Grilled Cheese
Šį įrašą nutariau pašvęsti susikalbėjimui. Ir tarpusavio supratimui, bendrystei, dvasiniam artumui ir panašiai. Žinot kaip būna: gyveneni sau žmogus, arba šeimoje, arba kad ir be šeimos, bet gi yra draugų ir pažįstamų, visokiausių bičiulių, su kuriais puikūs santykiai, smagu bendrauti, kartu leisti laiką, daug bendrų interesų ir visa kita. Bet kartais tam tikrais momentais pasijunti, kad yra šioks toks nesusikalbėjimas, kad draugai ir artimieji visgi toli gražu ne iki galo įsikerta nei į mano mąstyseną, nei į požiūrius; o apie emocinį pasaulį tai išvis net nekalbu. Gal normaliems žmonėms tokie nesusikalbėjimo momentai pasitaiko rečiau, bet tokiam misfit’ui kaip aš toks visiškas aplinkinių nesupratimas yra tiesiog natūrali būsena, ir aš su tuo jau seniai susitaikiau. Žmonės nesupranta mano pričiūdų, mano kompulsyvios, racionaliai nepaaiškinamos veiklos su visais vadovėliniais OCD simptomais, mano nuotaikų svyravimų ir šiaip, gyvenimo. Aš dėl to ypatingai nepergyvenu. Tarpusavio supratimas yra dievo dovana, ne kiekvienam pabožnam, kaip sakoma. Yra taip kaip yra, ir jeigu žmonėms dažniausiai atrodo, kad aš nusišneku, tai nieko gi nepadarysi. Bet kartais, žinokit, būna ir prašviesėjimų. Norit tikėkit, norit netikėkit, bet praėjusį savaitgalį tokie dvasinio artumo momentai man buvo cieli du. Gal aš juos per daug sureikšminu, nes, tiesą pasakius, tai buvo tik smulkmenos, ne daugiau, bet man tos smulkmenos giliai įstrigo į atmintį, aš jas ten pasidėjau ir reikalui esant būtinai prisiminsiu. Tai va, praėjusį savaitgalį, ilgą trijų dienų savaitgalį (Memorial Day Weekend) mes leidom dviese, tik aš ir Julius. Kiti šeimos nariai buvo išvažiavę į gastroles. Pirmas emocinio artumo momentas nutiko tada, kai mano irklavimo trenerė Amy atsiuntė žinutę ir pasiūlė pasiirstyti ežere su kajakais, su irklentėmis ir su vaikais; ji pasiėmė savo penkiametę dukrytę Mia, aš prikalbinau Julių, dar prigriebiau šuniuką, ir išdūmėm mes visi prie ežero. Čia svarbu paminėti, kad ežeras man yra šimtaprocentinis dvasinio ir emocinio balanso šaltinis. Ant vandens aš praleidžiu nenormaliai daug laiko, žiemą vasarą, kai tik turiu laisvą minutę, arba netgi kai visiškai neturiu laiko, kažkokiu stebuklingu būdu sugebu įlaviruoti bent pusvalandį pairklavimui. Šeimos nariai į šitą mano veiklą žiūri, kaip čia švelniau išsireiškus, neigiamai. Labai švelniai išsireiškus. Mano sutuoktinis gana ilgą laiką vykdė metodišką Jono ir Juliaus smegenų plovimą, kuriuo stengėsi įdiegti žiaurų nepritarimą tai mano ežerinei zabavai. Smegenų plovimas, kas be ko, davė rezultatų, bet matyt ne tiek, kiek sutuoktinis tikėjosi: Jonas pernai vasarą pradėjo naudoti savo žvejybinį kajaką; Julius kelis kartus su manim nuvažiavo į regatas. Žodžiu, vaikai šiek tiek prijaučia mano vandens sportų pomėgiams, nors atvirai to neskuba rodyti. Šeštadienį mes nuvažiavom į mano įprastinę vietą prie ežero, Myers Point, ten, kur aš dažniausiai užsuku po darbo, arba prieš darbą, arba savaitgaliais. Ten N kartų esu sutikusi ir palydėjusi saulę, mačiau gana rimtų audrų su baltom bangų keterom, žaibais ir visa kita, ir absoliutų štilį, kai vanduo būna lygus ir blizgantis, kaip plienas. Tą ežero vietą aš pažįstu kaip savo delną: kur seklu ir kur gilu, kur būna daugiausiai žolių ir kur yra patogiausia išlipti iš vandens kai visa pakrantė yra užšąlusi po stora ledo pluta. Mes išsikrovėm kajakus, Amy su Mia įšoko į didesnį, Julius gavo mažiuką vaikišką kajaką, o aš ir šuniukas užsilipom ant mano irklentės ir išsiyrėm. Buvo maždaug pusė aštuonių vakaro. Mes labai draugiškai sau irklavom į ten ir atgal, kol nusileido saulė. Kai vanduo ir dangus nusidažė tom pastelinėm rausvom-auksinėm-purpurinėm spalvom, Julius pasidėjo irklą ir visas tiesiog pražydo: šypsena ir visa kita. Jis man pasakė, kad galėtų taip irkluoti visą dieną, nes čia taip gražu, ir ramu, ir pasakiška. Šitas ežeras yra pasakiškas. Taip jis man ir pasakė. Pažodžiui. Tai buvo tas pirmasis momentas, kuris, prisipažinsiu, man kaip mat išspaudė ašarą, nes aš labai jautriai reaguoju į tokio tipo prisipažinimus. Antrasis momentas nutiko sekmadienį, kai aš blogui ruošiau šitą įrašą su ožkų sūrio ir rabarbarų sumuštinio receptu. Tie patys sumuštiniai, po visų fotografavimų, buvo planuojami Juliaus pietums, nes, kaip jau minėjau, valgytojų namuose buvo tik du, tai negi aš gaminsiu kažką kito, kai sumuštiniai jau yra gatavai pagaminti. Dėl viso pikto turėjau paruošusi makaronų salotų, nes ką žinai, gal to mano mandro bloginio sumuštinio Julius nei į burną neims. Visgi tai ožkų sūris, ir rabarbarai, ir duona naminė, o ne iš paduotuvės; mano namuose visi šie ingredientai automatiškai priskiriami “WEIRD” kategorijai, panašiai kaip tie mano atrakcionai ežere. Trumpai tariant, jeigu paleisčiau vadžias, tai man vienas-du išsivystytų žiaurus nepilnavertiškumo kopleksas, dar žiauresnis net už tą aukščiau paminėtą OCD. Bet vadžių aš kol kas nepaleidžių, todėl nepilnavertiškumo kompleksas negręsia nei iš tolo. Julius, nieko neįtardamas, paklausė kas pietums. Aš pasakiau “Grilled Cheese”. Jis, vėl nieko blogo neįtardamas, griebė sumuštinį, atsikando, ir, panašiai kaip tame ežere per saulėlydį, visas susileido: su užmerktom akim ir su šypsena iki ausų. Jis man pasakė, kad to sūrio skonis yra fantastiškas: kreminis, šiek tiek aštrokas, su malonia pieniška rūgštele. “This Cheese is Fantastic!” Tokie žodžiai, išsprūdę nevalingai iš mano nuosavo vaiko lūpų, man nuskambėjo kaip muzika. Nes nėra nieko svarbesnio mano sielos bendrystei, kaip tinkamas gero sūrio ir tobulo saulėlydžio ežere įvertinimas. Ačiū, kad paskaitėte. Aušra
Karštas sumuštinis su chèvre sūriu ir rabarbaraisRecepto šaltinis: Adventures in CookingRabarbarai Jauni pavasariniai svogūniukai Chevre sūris Medus Sviestas Alyvuogių aliejus Duonos riekės Jūros druska Orkaitę įkaitinti iki 175oC. Rabarbarų lapkočius supjaustyti maždaug 5-6 cm ilgio gabalėliais, apšlakstyti alyvuogių aliejumi, pabarstyti jūros druska ir išdėlioti ant kepimo skardos. Pašauti į orkaitę ir kepti kol suminkštės, maždaug 15-20 minučių, priklausomai nuo rabarbarų storio. Svogūnus susmulkinti ir pakepinti su trupučiu aliejaus kol suminkštės ir lengvai apskrus. Nukelti nuo ugnies ir padėti į šalį, kol prireiks. Duonos riekių vieną pusę plonai patepti sviestu, kitą pusę aptepti medumi. Ant medaus dėti keptų svogūnų, išdėlioti keptus rabarbarų gabalėlius, viską užbarstyti ožkų sūriu, užvožti antra duonos rieke, lengvai paspausti. Sumuštinius apkepti keptuvėje su trupučiu sviesto, kol apskrus iš abiejų pusių. Tiekti tuojau pat.
Chèvre & Rhubarb Grilled CheeseRecipe source: Adventures in CookingRhubarb Spring onions Chevre Honey Butter Olive oil Bread Sea salt Preheat the oven to 350oF. Cut rhubarb into roughly 4-inch long pieces, toss them with the olive oil, sprinkle with the sea salt. Spread them out evenly on a baking sheet and roast until softened, about 15-20 minutes depending on thickness of rhubarb stalks. Slice spring onions into ½ inch pieces. Heat olive oil in a skillet set on medium heat. Add sliced onion, sprinkle with salt, and cook, stirring frequently until onions are softened and ightly caramelized. Remove from heat and set aside. To assemble, spread one side of bread slices with butter. Lay two slices of bread on dry surface with buttered side facing down. Spread each bread slice with honey, top one slice with onion mixture and softened rhubarb, sprinkle with crumbled goat cheese, cover with another bread slice, press lightly to seal the sandwich. Cook sandwich in a skillet with some butter until lightly toasted on both sides. Serve right away.
Palikite komentarą |
|
View Full Website
|
 
|
|
Pradžia Apie mane Receptai ETIKETĖS |
Archyvas
- 2011 (61) - 2012 (108) - 2013 (105) - 2014 (102) - 2015 (117) - 2016 (101) - 2017 (77) - 2018 (65) - 2019 (59) - 2020 (64) - 2021 (58) - 2022 (49) - 2023 (45) - 2024 (8) |
Wool Bread 
NYC, Illusionists & Le Pain Quatidien