Treman
Vos tik spėjo pasibaigti mokslo metai, tik spėjom atsilabinti su visais klasiokais, mokytojais, mamytėm ir tėveliais, pasilinkėjom vieni kitiems gerų atostogų ir šaunios vasaros, į mano elektroninio pašto dėžę kaip mat ėmė kristi pranešimai apie artėjantį Juliaus ledo ritulio sezoną. Iš pradžių tai aš net nusikeikiau, labai tyliai, bet vistiek pakankamai piktai, nes, po galais, aš dar nespėjau kaip reikiant atsigaivalioti nuo praėjusio, rodos niekada nepasibaigsiančio čiuožyklų maratono, o čia jau naujas sezonas prasideda. Bet keikis nesikeikęs, ledo ritulys vistiek prasidės, ir, beje, gana greitai. Komandos vadybininkė Sara ėmėsi organizuoti visokią komandos stiprinimui skirtą veiklą (a.k.a Team Building Activities). Vienas tokio tipo užsiėmimas įvyko praėjusį sekmadienį: šaunieji ledo ritulininkai buvo sukviesti pasivaikščiojimui po Treman parką, o po pasivaikščiojimo – piknikėlio iškylai gamtoje. Daugiametės sportuojančių vaikų mamytės patirties dėka aš išmokau vieną gana svarbų faktą apie komandinius sportus: stipri komanda nebūtinai yra ta, kurioje yra surinkti patys geriausi žaidėjai, bet ta, kurioje vaikai labai gerai tarpusavyje sutaria. Nes kai nėra visokių neigiamų emocijų, pykčių, konkurencijos ir pan., tai vaikai paprastai daug stipriau sudalyvauja per rungtynes ir turi daug šaunesnį laiką po rungtynių, tarp rungtynių, kelionėse į rungtynes, ir panašiai. Todėl tie komandą stiprinantys pasivaikščiojimai, susibėgimai ir kt., už aikštės ar čiuožyklos ribų yra nei kiek ne mažiau svarbūs, nei intensyvios techninės treniruotės. Bet to, dar nevalia pamiršti, kad tėvelių ir mamyčių tarpusavio susibendravimas irgi yra lygiai tiek pat svarbus komandos visapusiškai sėkmei. Nes gi tie tėveliai ir tos mamytės turės praleisti masę laiko kartu, ant žiūrovų suoliukų, drabužinėse, valgyklose, mašinose, ir taip toliau, ir taip panašiai. Todėl patartina kuo greičiau susibičiuliauti ir įprasti vieniems prie kitų, nes antraip bus trintis, nejaukumas ir su tuo susiję visokiausi nereikalingi apsunkinimai, nuo kurių sumasumarum komandai tikrai nebus geriau. Taigi, kol sezonas dar neprasidėjo, mes kuo greičiau bandom susibendrauti ir susibičiuliauti, tiek vaikai, tiek tėčiai ir mamos. Tas Saros suorganizuotas pasivaikščiojimas buvo būtent tai, ko reikia gero ir stipraus kolektyvo formavimui. Pasivaikščiojimas buvo netrumpas. 4 ½ mylios = 7,2 km, pusė kelio į viršų, į gana statų kalną, o kita pusė – žemyn. Vaikai sudalyvavo kaip reikia: jokio niurzgėjimo ar zirzimo, visą kelią jie puškavo priekyje, o tėčiams ir mamoms beliko tik rūpintis, kad neatsilikt. Na o visų apetitas po tokio žygio buvo kolosalinis: vaikai ir suaugę valgė kaip artojai. Net kynvos salotos buvo iškabliuotos iki krislo. Prie kynvos salotų aš dar nusinešiau savo firminių pernaktinių suslėgtinių sumuštinių, su salami dešra, šviežia mocarela ir keptomis marinuotomis paprikomis. Visi pasikeisdami gyrė tuos mano sumuštinius, kaip tik įmanydami. O vienas tėtis dar pasakė, kad tie sumuštiniai jam iškart priminė Italiją. Aš pagalvojau, kad ir man jie priminė Italiją, nes jie iš tiesų yra labai labai geri. Tik Italijoje aš, deja, niekados nesu buvusi. Ačiū, kad paskaitėte. Aušra
Iškylos gamtoje meniu *** su šviežia mocarela, rūkyta dešra, bazilikų pesto ir keptomis saldžiosiomis paprikomis * * * Sausainiai su šokolado lašeliais ir riešutais
***
Picnic Lunch Menu *** fresh mozzarella, salami, pesto & roasted sweet peppers * * * ***
Palikite komentarą |
View Full Website
|
|
Pradžia Apie mane Receptai ETIKETĖS |
Archyvas
- 2011 (61) - 2012 (108) - 2013 (105) - 2014 (102) - 2015 (117) - 2016 (101) - 2017 (77) - 2018 (65) - 2019 (59) - 2020 (64) - 2021 (58) - 2022 (49) - 2023 (45) - 2024 (18) |