King Cake
King’s Cake, tradicinis pyragas, kepamas per Užgavėnes, bet su pačiom Užgavėnėm neturi nieko bendro; daugiau bendro turi su Mardi Gras, Naujuoju Orleanu, karnavalais, karoliais ir panašiai. Na bet kadangi data ta pati, tai mes šventėm Užgavėnes, su King’s Cake, padekoruotu geltonai, žaliai ir violetiniai, su auksiniais cukriniais karoliukais.
King’s Cake turi sąsajų su tradiciniu parancūzišku migdoliniu pyragu Galette de Roix, kuris paprastai kepamas per Tris Karalius, bet tradicijos kažkokiu būdu persipynė, susimaišė, pyrago pavadinimas liko tas pats, o spalvos ir švenčių datos persislinko. Na bet negi tai kam svarbu… kepam sau pyragą, ir tiek; o proga ar taip, ar kitaip prisiderins.
Į pyragą priklauso įkepti mažą plastikinę lėlytę, arba karūnėlę, arba migdolą. Kas ras tą įkeptą niekutį, tam priklausys karaliaus titulas. Tokia tvarka su Galette de Roix. Esu girdėjus, kad prie tų Gallettes dar dažnai yra pridedamos popierinės karūnos. Tas laimingasis, kuris randa pyrage paslėptą leliuką arba riešutą yra viešai karūnuojamas, ir dar turi teisę išsirinkti sau karalienę arba karalių, vienai dienai. Gal aš ir ne visai tiksliai čia viską nupasakojau, todėl prašau tų, kas žino geriau ir detaliau papasakokit komentaruose; tikrai būtų labai įdomu šiek tiek daugiau ir tiksliau apie visa tai sužinoti.
Leliukas slepiamas ir į King’s Cake. Aš pabijojau į jį įkepti kažką kieto, kad žmonės bevalgydami dantų neišsilaužytų arba neužspringtų. Tai į jau iškeptą pyragą aš įkišau tokį silikoninį pusiau minkštą leliuką, kurį radau Juliaus žaislų žabarkštynuose. Tiesa, tas mano leliukas toks ne visai tradicinis, toks pusiau UFO stiliaus, bet svarbu ne tai. Svarbu, kad ne kietas, ir ne per daug mažas, todėl nei dantų išsilaužymas, nei užspringimas negrėsė.
Kai mūsų Užgavėnių baliaus svečiams nupasakojau apie leliuko slaptą buvimą pyrage, kai kurie svečiai gana rimtai išsigando tokio simbolizmo, ir baisiai atsargiai tą pyragą valgė. Mano sesė, manau, labiausiai iš visų bijojo tą leliuką rasti, todėl pyragą pjaustė itin plonom riekelėm, kada, kaip sakoma, neduok Dieve… nes ką čia žinai, ką visokie leliukai pyraguose iš tikrųjų reiškia.
Finale viskas baigėsi tuo, kad nei vienas svečias to leliuko savo pyrago gabalėliuose taip ir nerado. Kai visi jau išsiskirstė, man liko toks ne itin didelis to pyrago gabalas, kuriame, kaip žinia, buvo paslėptas leliukas. Esmė ta, kad kandidatų leliuko radimui liko visai nedaug, ir baisiausia tai, kad kas gi žino, ką iš tiesų reikš, kai kažkas ims ir tą leliuką suras. Todėl aš, nieko nelaukus, uždraudžiau Jonui liesti tą pyragą, ir pati jokių būdu nieko nepjausčiau, su ta intencija, kad leliukas atitektų arba močiutei, arba Juliui. Nes ką čia žinai, su Jonu ir jo visais universitetais…. Tik leliuko mums iki pilnos laimės ir tetrūksta. O ir man, žinote, būtų gana nemenkas siurprizas, jeigu netyčia kažkas tokio imtų ir atsitiktų. Todėl pyrago neliečiu, ir Jonui neleidžiu.
Na o grįžtant prie Užgavėnių – žiemą mes sėkmingai sudeginom, apturėjom puikų laiką, buvo super geras oras, graži saulėta diena, sukūrenom laužą, pasivaikščiojom po mišką, prisikirtom visi blynų ir dešrų, ir dabar visi laukiam pavasario.
Linksmų Jums Užgavėnių, Brangieji!
Aušra
* * *
Palikite komentarą
|
Team Cake 
Cinnamon Roll Dressed As Rhubarb Bread