Vasario 16
Vasario 16-osios proga norėjau pagaminti kažką tautiško ir šventiško.
Nenorėjau virti cepelinų. Nes cepelinai - tai toks labai socialus patiekalas: niekas negamina poros-trejeto cepelinų, sau ir savo vaikui, tečiadienio vakarienei. Cepelinai verdami, kai laukiama daug svečių, ypatingai progai (pvz. cepelinų baliui), arba, kaip mano internetinė bičiulė Indrė pastebėjo, jie dažnai verdami gyvenant studentų bendrabutyje, kur yra pakankamai jaunos muskulatūros, bulvių tarkavimui ir panašiai.
Cepelinai yra geros gausios kompanijos patiekalas, o gera gausi kompanija šiais niūriais COVID laikais yra labai nemadinga. Todėl cepelinų nutariau nevirti. Bet jokių kitų gerų idėjų neturėjau, tai įmečiau trumpą užklausimą į feisbuką, klausdama patarimo ką gaminti Vasario 16-osios proga.
Feisbuko draugės iškart ėmė siūlyti visokias šaunias šventines idėjas:
Cepelinai
Trisplavės paprikos
Cepelinai
Tai aišku, kad cepelinai
Cepelinai
Daniškai-lietuviškas, trifle tipo desertas su juoda rugine duona (būtų puiku, bet kur man tos juodos duonos gauti..?)
Cepelinai
Cepelinai
Būtinai cepelinai, ir dar zrazai su džiovintais baravykas, ir dar medaus tortas.
O kur gauti džiovintų baravykų?
O kaip išvirti 4 cepelinus?
O kaip tarkuoti bulves? Su rankine tarka? Nes elektrinės neturiu.
Paaiškėjo, kad Vasario 16-ai aš esu visiškai nepasiruošusi, neturiu ne tik kad juodos duonos, ar džiovintų baravykų, bet net reikiamos tarkos cepelinams, kugeliams, ir panašiai. Ir iš amazon visa tai atsisiųsti jau nebespėsiu. Bepigu Agnei: jai cepelinų priverda ir zrazų prikepa anyta. Aš net anytos neturiu. Gal ir gerai kad emigravau toli toli ir visam gyvenimui. Ir dar pasą pasikeičiau.
Draugės, draugiškai rekomendavusios cepelinus ir juodą duoną, ėmė raminti, kad galima kuo puikiausiai išsiversti ir be elektrinės tarkos, ir be anytos, ir be viso kito. Merginos pasidalino receptais ir patarimais, Asta užgarantavo, kad viskas bus ok: kaip bedarysi, manau nepagadinsi. Ir dar įdėjo jaukų šypsniuką.
Tai va, viriau cepelinus.
Iš vakaro išviriau 2 bulves, jas pertryniau per tankų vielinį sietelį ir padėjau šaltai, pernakt. Dar pasiruošiau kiaulienos įdaro.
Anksti ryte ėmiausi darbo. Sutarkavau 6 bulves, pasinaudojusi Astos patarimu ir savo Breville sulčiaspaude. Breville sulčiaspaudė 6 bulves kuo puikiausiai ir smulkiausiai sutarkavo bei nusunkė, per maždaug pusantros minutės. Man beliko tik perdėti tarkius į dubenį, sukrėsti atšalusias virtas bulves ir nusėdusį krakmolą, įberti druskos ir viską gerai išminkyti.
Iš 8 bulvių ir 1 pakuotės kiaulienos faršo gavosi 6 normalaus dydžio cepelinai, plius vienas nedickas cepelinukas, plius vienas kukulaicis, iš įdaro likučio.
Cepelinai išvirė kuo puikiausiai. Du ar trys šiek tiek prasižiojo, bet neiširo ir neprarado nei formos, nei prekinės išvaizdos. Aš juos sėkmingai išgriebiau, sudėjau į dubenį su kitais, neprasižiojusiais. Viską užpyliau spirgučių-svogūnų padažu, užkrapinau pasmulkintų šviežių krapų. Sumasumarum, patiekalas atrodė visai netgi neprastai: kvapnus, garuojantis ir stipriai lietuviškas.
Vasario 16-oji yra nuostabi šventė.
Proga prisiminti, kad esmė yra ne smulkmenose, ir ne tarkose.
Proga pabendrauti gimtąja kalba, su tais, kurie mane supras iš pusės žodžio, primins, kad yra toks daiktas, kaip juoda ruginė duona, ir džiovinti baravykai. Primins tuos laikus, kai cepelinus virdavom Taikos pr. bendrabutyje, iki paryčių. Fizikos ir informatikos fakultetų bernai pritarkuodavo kibirą bulvių, o šaunios merginos priminkydavo gerą pusšimtį cepelinų, o gal ir daugiau, kurių užtekdavo ne tik VDU kontingentui, bet ir tame pačiame bendrabutyje rezidavusiems Policijos akademijos jaunimėliui. Geri tai buvo laikai. Ir geri cepelinų baliai.
Vasario 16-oji man yra ir bus prisiminimų ir priminimų šventė.
Ne paso spalva yra svarbiausia.
Su švente, Brangieji!
Aušra
Palikite komentarą
|
Casunziei 
Rudeninis medus