Give Them Some Loving

Birželis 12, 2018 m Pusryčiai,
Komentarai (1)

Šį pavasarinio beisbolo sezoną, besėdėdama Juliaus rungtynėse, pastebėjau vieną gana įdomų fenomeną. Kai tik koks vaikas padaro kokią klaidą, ypač kokią rimtesnę, arba kai nepasiseka atmušti kamuoliuko (strike-out), pats pirmas veiksmas ką kiekvienas vaikas tokiu atveju daro, tai pasižiūri į savo tėtį. Tėčiai parastai stovi susirykiavę prie aikštelės tinklo, užsiėmę rimtas pozicijas ir visi akylai stebi veiksmą aikštėje. Mamytės, močiutės, broliukai, sesutės ir kiti šeimos nariai bei giminaičiai paprastai sėdi atokiau, sutūpę ant žiūrovams skirtų suoliukų, arba ant sulankstomų kėdžių kur nors ant žolės. Mamytės, lygiai kaip ir tėčiai, irgi akylai stebi rungtynes ir visaip reiškia savo palaikymą, bet prie tinklo jos niekada nekaba, nes tinklo zona – tai tėčių teritorija. Tokios jau yra nerašytos vaikų beisbolo taisyklės. Tai va, tėčiai stovi prisiklijavę prie to tinklo, seka kiekvieną savo atžalų judesį, o atžalos tai kuo puikiausiai žino, jaučia akylus žvilgsnius, prikaustytus prie jų lazdų ir pirštinių. Neduokdie tos lazdos ir pirštinės neatliks kažko taip, kaip priklauso: neatmuš, nepagaus, pames, išmes arba nutiks dar kažkas panašaus, kapitališkai baisaus. Tai va, kai tai nutinka, vaiko akys pirmiausiai sukantaktuoja su veriančiu, ant tinklo kabančio tėčio žvilgsniu, o po to jau arba pasišalinama iš aikštelės (struck-out atveju), arba toliau žaidžiama ir tikimasi panašių klaidų jokių būdu nebepakartoti. Aš kelis kartus stebėjau rungtynes būtent su tuo tikslu: pasižiūrėti kaip elgiasi vaikai, kai jie suklysta, ir ką Jūs sau manote: tie žvilgsniai į tėčius buvo atlikti kiekvieną mielą kartelį, 100% visų stebėtų atvejų.

Tuo pačiu aš pamąsčiau apie dar vieną gana įdomų reiškinį: sportiniame leksikone netgi nėra tokio termino “Baseball Mom”; yra terminai “Hockey Mom”, ir “Soccer Mom”, bet jeigu kalba eina apie beisbolą, tai vienintelis įmanomas terminas yra “Baseball Dad”. Besibolo tėčių ir, tarkim ledo ritulio mamyčių elgesio dinamika skiriasi kaip diena ir naktis, dėl visiškai suprantamų priežasčių. Labai reta mamytė kada nors yra pati rimtai žaidusi ledo ritulį, o tuo tarpu beisbolo tėčiai dažniausiai yra patys asmeniškai vienaip ar kitaip susiję su šia sporto šaka: žaidę vaikystėje, arba koleldže, gal buvo kelios sudužę, taip ir neišsipildžiusios svajonės patekti į beisbolo žvaigždynus, o galbūt netgi ir buvo prisiliesta prie tų žvaigždynų, kartais netgi visai nemenkai. Per ilgalaikę, štai jau 13-ąjį sezoną beskaičiuojančią mano vaikų beisbolo karjerą mūsų komandos tėvelių tarpe buvo ne vienas ir ne du tėčiai beisbolo profesionalai, rungtyniavę aukščiausiose įmanomose lygose, ir kai kurie dar dabar tebegyvenantys tos šlovingos praeities spinduliuose. Tą šlovingą praeitį, arba tas neišsipildžiusias svajones kai kurie tėveliai gana aršiai bando atgaivinti savo atžalose, todėl šiems dešimtmečiams berniukams tenka gana nemenka našta: pateisinti tuos žvaigždes siekiančius tėčių lūkesčius ir ginkdie nepasišiukšlinti. Na o jeigu taip išeina, kad lūkesčiai, deja, taip ir lieka nepateisinti: pralaimėtos rungtynės, nepagauti ar neatmušti kamuoliukai, netikę perdavimai, klaidos, išsiblaškymas, it t.t., ir t.p., tai tam vaikeliui pirmiausiai tenka atlaikyti gana tvirtą tėčio žvilgsnį, o po rungtynių seka įtempta kelionė namo, kai kiekviena klaida ir kiekviena nepavykusių rungtynių minutė yra šimtąjį kartą išanalizuojama ir išnarpliojama. Parvažiavus namo paprastai vyrauja nejauki tyla ir visiškai bjauri nuotaika, ir po to seka visokeriopai suknistas vakaras, iki kito karto, kitos treniruotės ar kitų rungtynių. Tokių vakarų, su nesibaigiančia klaidų analize, verksmais, isterijom ir kitokia drama man teko atlaikyti tiek ir tiek. Tais vakarais mano kišimasis į visą šitą beisbolo fiasko būdavo visiškai beprasmis, nes, kaip jau minėjau, beisbolas yra ne bobų reikalas. Kiekvieną mielą kartelį man pabandžius sušvelninti padėtį, aš būdavau be ceremonijų nutildoma, nes, atseit, nei apie sportą, nei juo labiau apie beisbolą aš nieko neišmanau.

Ilgą savo tiradą užbaigsiu pasakydama tik tiek: kai aš žiūriu į savo vaikus ir į jų bendraamžius beisbolo aikštėje, jie man atrodo tobuli. Jie visi yra jauni ir gražūs kaip gėlės, protingi, visi savaip įdomūs, nepakartojami, nepaprasti. Tie vaikai nėra kažkoks statistinis vidurkis, atmuštų ar pagautų kamuoliukų skaičius, ar kažkoks bevertis rezultatas. Tai, kas vyksta aikštėje, yra tik mikroskopinė jų gyvenimo ir jų asmenybės dalis, niekingai maža dalis, ir dažniausiai bevertė. Todėl, mano galva, tiems ant tinklo kabantiems tėčiams vertėtų šiek tiek atleisti vadžias, atsipalaiduoti ir užbaigti po galais visus tuos rūsčius žvilgsnius bei nesibaigiančius pamokslus. Give them some loving, kaip sakoma.

Aušra

* * *

Bananiniai keksiukai su šokolado lašeliais

Recepto šaltinis: I am a food blog

¼ stiklinės* (4 šaukštai) sviesto, kambario tmperatūros

½ stiklinės cukraus

1 kiaušinis

1 šaukštelis vanilės esencijos

1 stiklinė miltų

1 žiupsnelis druskos

1 šaukštelis kepimo miltelių

2 prinokę bananai

1 stiklinė miniatiūrinių šokolado lašelių

*1 stiklinė = 236 ml

Orkaitę įkaitinti iki 175^oC. Keksiukų skardą papurkšti aiejumi, arba įtiesti popierines formeles.

Iki purumo išsukti sviestą ir cukrų. Sudėti kiaušinį, vanilę, ir toliau sukti, kol masė taps vientisa.

Kartu persijoti miltus, druską ir kepimo miltelius. Atskirame dubenyje pertrinti bananus kol masė taps panaši į vientisą tyrę. Miltus ir bananus pakaitomis dėti į sviesto masę, pradedant ir baigiant miltų mišiniu.

Paruoštą tešlą paskirstyti į paruoštas keksiukų formeles, pripildant maždaug ¾ formelių tūrio. Pašauti į įkaitintą orkaitę. Kepti maždaug 20-30 minučių, priklausomai nuo keksiukų dydžio. Traukti iš orkaitės. Palikti, kad šiek tiek atvėstų. Tiekti šiltus.

Banana Chocolate Chip Muffins

Recipe source: I am a food blog

¼ cup (4 tablespoons) butter, at room temperature

½ cup sugar

1 egg

1 teaspoon vanilla extract

1 cup flour

1 pinch salt

1 teaspoon baking powder

2 ripe bananas

1 cup miniature chocolate chips

Heat oven to 350°F. Line muffin tins with paper liners, or spray with oil.

Cream butter and sugar until light. Add egg and vanilla, beat well.

Sift together flour, salt and baking powder.In a separate bowl mach and cream bananas; Add flour mixture to butter-egg mixture, alternating with banana, in five separate additons: flour, banana, flour, banana, ending on flour. Fold in chocolate chips.

Divide batter between prepared muffin tins, filling them about ¾ full. Bake in preheated oven until toohpick inserted in the very center of the muffin comes out clean, about 20-30 minutes, depending on the tin size. Remove from oven. Let cool slightly. Serve warm.

Related Tags

bananai, keksiukai, šokoladas,

Panašūs Receptai

Palikite komentarą

VBirželis 13 2018, 05:33 AM Taip, taip ir taip! Tik tai galioja turbūt ne tik sporte, bet ir bet kuriose kitose talentų ir gabumų varžybose - per šokių pasirodymą, per koncertą muzikinėje mokykloje, per skaitovų konkursus ir t.t. ir t.t. Duokim tiems mažiems žmogeliams laisvai kvėpuoti, užuot spaudę iki dusinimo. Amen :)

AusraBirželis 13 2018, 11:53 AM

Va butent - reikia leist jiem kvepuot! aciu, Viktorija :-)