God Bless America!

liepa 03, 2015 m Vaisiai, Desertai,
Komentarai (2)

 

 

Šie macarons man visiškai nepavyko. Aš iškart puoliau kaltinti džiovintus vaisius ir savo saviveiklą. Nes vietoje to, kad būčiau dariusi viską taip, kaip parašyta Sugar Winzy, tų gražiųjų vaisinių macarons autorės recepte, aš nutariau naudoti seną, daug kartų išbandytą Helene Dujardin/Tartelette receptą; galvojau, kad viskas bus gerai. Panašu, kad tas receptas šiuo konkrečiu atveju visai netiko. Vaisiai kepdami, matyt, sudrėkdavo, ir tikriausiai būtent todėl manieji macarons nekilo, jų paviršius trūkinėjo, o atvėsę jie trupėjo ir lūžinėjo.

Gal kalti visai ne vaisiai, o mano pasenęs mažiukas virtuvinis kombainas, kuris nebepajėgia sumalti migdolų. Manieji migdolų miltai buvo labiau panašūs į migdolų trupinius, o ne į miltus. Gal migdolai buvo per rupūs. Gal pagaliau atėjo laikas nusipirkti naują Cusinart.

Gal šiems macarons reikėjo naudoti pirktinius migdolų miltus, kaitinti sirupą, naudoti itališkų macarons receptą ir išvis daryti viską taip, kaip parašyta. Tada gal viskas būtų daug geriau pavykę. Aš tikrai bandysiu juos iškepti dar kartą.

Nors neišvaizdūs ir nefotogeniški, šie nepavykę macarons buvo baisiai skanūs. Tiesa, valgyti juos buvo patogiausia su šakute, nes antraip, paėmus tarp prištų, jie tuojau pat subyrėdavo ir sukiuždavo į nieką. Bet užtai visų trijų rūšių (avietinių, ananasinių ir su mėlynėmis) skonis buvo super ryškus ir vaisinis; jeigu dar būčiau išgavusi išvaizdą, tai jie tikrai būtų bene geriausi mano kada nors valgyti vaisiniai macarons. Tie skystame azote sudžiovinti vaisiai tikrai yra ne šiaip sau išradimas.

Savo fiaskinių macarons aš neišmečiau, juos sudėliojau į dėželes ir nufotkinau. Nes toks buvo mano planas. Nes šį blolgo įrašą aš nutariau paskirti ne macarons, o JAV Neprilausomybės dienos šventei.

Tai va, apie šventę.

Bet pradėsiu ne nuo šventės, o nuo pat pradžių.

Kelis esminius mano gyvenimo įvykius labai gerai apibūdina vienas geras liaudiškas posakis: “kaip aklai vištai grūdas”. Emigracija į JAV neabejotinai patenka į tokių įvykių kategoriją. Jau ne kartą rašiau, kad iki išvažiavimo į Ameriką aš niekada neplanavau emigruoti. Man augant mano šeima daug keliavo, mes gyvenom įvairiose šalyse (ir įvairuose kontinentuose), kai kuriose po kelis metus; pradėjus studijuoti aš turėjau progų kelis kartus ilgiau ar trumpiau pagyventi užsienyje. Bet keliaujant ir gyvenant tolimuose kraštuose man niekad nekilo mintis ten pasilikti. Vidinis balsas visada kažką murmėdavo apie gimtosios žemės trauką; prie to neabejotinai prisidėjo gana nemenki ir visiškai realūs tos žemės plotai, kuriuos reikėjo apdirbti, šienauti, nuravėti, nukasti. Tėčio kaimas ir jame išvystytas žemės ūkis 25 metus mane laike prisiuvęs prie Lietuvos, jeigu ne tiesiogine prasme, tai bent dvasiškai. Aš niekada nemaniau, kad kada nors visam laikui iš ten išvažiuosiu. Paskui, kaip tai aklai vištai, man nuskilo galimybė atvažiuoti į JAV, ir, kaip nebūtų keista, tas mano dvasinis prisirišimas prie gimtųjų arimų išgaravo maždaug per dvi savaites, kol susitvarkiau savo imigracinius popierius su nauju “Nonresident Alien” statusu.

Gyvendama Jungtinėse Valsijose aš labiausiai nenorėjau būti “Alien”. Nes aš nesijaučiau “Alien”. Aš jaučiausi taip, lyg tai būtų paties likimo man išrinktas kraštas, kur man priklauso gyventi. Visam laikui. Aš norėjau, kad ši šalis taptų mano antraisiais namais.

Aš galiu surašyti ilgiausią padėkos raštą šiai šaliai, kuri niekada nebus mano Tėvynė, bet visam laikui bus mano namai. Aš esu dėkinga Amerikai už tai, kad mane priėmė, kad man čia nereikėjo pritapti, už mano šeimą, už draugus, už namus, už pasididžiavimą į rankas imant šios šalies pasą. Esu dėkinga už Filadelfiją ir Niujorką, už Itaką, už Niudžersio pajūrį ir už Key West, už P!NK, ir EMINEM, ir už beisbolą. Tas padėkos raštas kasdien ilgėja.

Visus amerikiečius šio blogo skaitytojus sveikinu su JAV Nepriklausomybės švente.

 

Happy 4th of July!

 

God bless America,

My home sweet home

 

Aušra

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 



Palikite komentarą

Jūsų vardas *
 Jūsų el * (nebus skelbiamas)

Prisiminti mane

Jūsų komentaras  *

CAPTCHA Image   Reload Image



Įveskite kodą *:



Rūtaliepa 20 2015, 10:02 AM Ačiū už gražią idėją ir už gražias nuotraukas! Nors gyvenu Lietuvoje ir JAV kurį laiką gyvenau tik kaip studentė, man labai patinka ši šalis, jos rūpestingi ir draugiški žmonės; gera skaityt, kaip Jūs ten jaučiatės priimti ir suprasti :) Gražios Jums vasaros ir (nors pavėluotai) su Liepos Ketvirtąja!
Ausraliepa 20 2015, 10:52 AM Aciu, Ruta, uz siltus zodzius ir uz palinkejimus;

Atsakyti į komentarą

Audrėliepa 4 2015, 03:38 PM Nuoširdžiausi sveikinimai Liepos Ketvirtosios proga. O makaronsai atrodo labai apetitiškai... toks mielas ,,naminis netobulumas".
Ausraliepa 4 2015, 11:54 PM Audre, didelis aciu uz sveikinimus ir uz tai, kad neispeiket mano brokuotu sausainiu; as, tiesa pasakius, nebuvau tikra, ar galima tokius nepavykusius i bloga deti; bet surizikavau ir tiek;

Atsakyti į komentarą


my facbook page contact rss feed
food gawker - my galleryskoniu blogs

www.vaikaivanile.com - Visos teisės saugomos @2013-2024
Iliustracijos ir kaligrafija - Meredith C. Bullock / Hazel Wonderland
Svetainę administruoja TelNex, LLC.