Neišgėręs nesuprasi
Aš neperseniausiai apsiskelbiau, kad viską labai gerai suprantu apie Lietuvą ir kad aš viską ten labai gerai pažįstu, nors esu išeivė ir Lietuvoje nebegyvenu jau N metų. Taip maniau, kol prieš kelias dienas neatsiverčiau seniai nevartyto Andriaus Užkalnio portalo ir neperskaičiau kelių ten įdėtų straipsnių. Nuorodą į straipsnius netyčia užtikau feisbuke, kur ją kažkas per neapdairumą įkišo; todėl ji ir papuolė man į rankas. Taigi, atsiverčiau aš protokolus, ėmiau skaityti straipsnį apie tai, kaip Užkalnis daugiau nebebendraus su savo skaitytojais, ir iškart supratau, kad nė velnio aš tos Lietuvos nebepažįstu. O gal niekada ir nepažinojau. Gal gerai, kad laiku išnešiau iš ten mėsas, nes ir Lietuvai be manęs geriau (mažiau genetinio broko), ir man pačiai patogiau, mat, anot Užkalnio, užsienyje tokiems kaip aš nesusigaudantiems žirniasmegeniams yra daugiau pritaikymų: “Vakaruose ne tik technologijos, bet ir vadyba toliau pažengusios”. Užkalnio jau buvau seniai neskaičiusi. Ankščiau skaičiau, dar tais laikais, kai pasirodė pirmosios jo knygos, kol nebuvo tiek daug taškymosi purvais, badymosi pirštais, kol neatsiskleidė slapta autoriaus meilė Rush Limbaugh personalijai. Aš kažkada esu parašiusi Andriui e-mailą su pagyrimo žodžiu ir sėkmės palinkėjimu; man Andriūša savo ruožtu atsintė savo knygą su labai dailiu autografu. Dar esu parašiusi straipsnį į jo Laukines žąsis. Andriaus aš asmeniškai nepažįstu, nors buvom kursiokai ir matyt ne kartą ir ne du esam prasilenkę VDU centriniuose. Studijų laikais aš per daug nesireiškiau, stengiausi išlaikyti low profile, todėl nenuostabu, kad aš ir Užkalnis, nors ir prasimokėm kelis metus tarp tų pačių sienų, bet taip ir nesusipažinom. Iš pradžių skaičiau, nes Užkalnio straipsniai buvo naujas vėjas, laisvas necenzūruotas požiūris į realybę iš jo asmeninės varpinės. Bet kuo toliau tuo to asmeninio požiūrio buvo mažiau; vietoj jo atsirado daugiau tuščio pasitaškymo purvais, kuris, beje, daug kam labai patiko. Kuo labiau tai visiems patiko, tuo daugiau Užkalnis taškėsi. Asmeninį žurnalisto/rašytojo požiūrį ėmė keisti Užkalnio sparčiai kuriamas imidžas, kol galų gale tas sukurtas imidžas išstūmė visa kita. Užkalnis tapo TV personalija ir labiausiai skaitomu Lietuvos autoriumi (kaip jis pats neseniai apsiskelbė; aš, tiesą sakant, faktų nesutikrinau), o jo straipsniuose pilstomas chamizmas augo ne dienom, bet valandom. Pamenu, perskaitydavau aš iš ryto naują Užkalnio rašinį ir susigadindavau sau visą dieną. Mano emocinė būklė jau ir taip ne iš stabiliųjų, o dar jeigu iš pat ryto ant to užpildavau dozę Užkalnio pamazgų, tai išsibalansuodavau iki tokio lygio, kad arbatos puodelio rankoje nebenulaikydavau. Tekdavo eiti į kiemą ir daryti raminačius kvėpavimo pratimus. Po kelių tokių seansų aš nutariau Užkalnio rytais nebeskaityti. Nebent vakarais. Arba kai kas nors man piktybiškai užlipdavo ant nuospaudos (perkeltine prasme), ir kai jausdavau būtinybę emociškai išsikrauti. Tada Užkalnio epitetai būdavo būtent tai, ko reikia. Bet su laiku ir tam kantrybės nebeliko. Užkalnį ėmiau skaityti vis rečiau ir rečiau, kol vieną lemtingą dieną jam iš lūpų netikėtai išsprūdo Rush Limbaugh vardas. Tuo mūsų virtualusis bendravimas užsibaigė. Buvo paspausti visi “Unlike” ir “Unsubscribe”, ir aš iškart pasijutau emociškai apsivaliusi. Prieš kelias dienas atsivertusi protokolus aš ten vėl radau tą patį pasidrabstymą, ir tą patį, kelis kartus jau skaitytą paaiškinimą, kad šitie tekstai yra rašomi ne man, ir vėl mano persona buvo prilyginta buožgalviui (nes aš gi esu tas bukprotis emigrantas, “kuriam iš akių trykšta nebauginto kvailio palaima”). Vėl, per savo pačios durnumą, ėmiau skaityti apie mokslų daktares, kurios mėgsta čiulpti cigaretes ir dar kai ką kitą, ir vėl man prasidėjo nekontroliuojamas galūnių tremoras; o kai straipsnio pabaigoje buvo pasiūlyta trenkti kebabu man į akį, aš pajutau, kad mane ima pilti šaltas prakaitas ir ima trikti širdies ritmas. Vėl teko neštis dekiuką į kiemą ir daryti jogos pratimus bei psichoterapinę meditaciją. Galbūt tai nėra tikras Užkalnis, gal tai tik toks jo imidžas, neapšlifuotas ir rough around the edges. Bet tas imidžas, mano manymu, yra klaidingai pavadintas. Senais gerais laikais toks imidžas vadinosi ne “Andriūša Užkalnis”, o “Forsas”. Tai tip-top tas pats tipažas, kuris prieš kokį 15-20 metų labai mėgdavo trintis Eigulių trolikų stotelėje. Tokie nachaliavo veido tipai kabinėdavosi prie žmonių, prie akiniuotų neputiovų studenčių, prie jų pavėpusių kūrtkių arba batų. Dažnai jie šiaip sau, iš neturėjimo kas veikt, napažįstamam žmogui pasiūlydavo trenkti į rožą, arba užvežti su kebabu į akį. Porą kartų per savo žioplumą aš nuo tokių esu ir gavusi: vieną kartą – su pilnu šampano buteliu man buvo užvažiuota per apatinį žandikaulį, o antrą – su pistoleto rankena per pakaušį. Tai toks kontingentas, kuriam kaip oro reikia auditorijos, kad jie galėtų iš ko nors pasityčioti, išvadinti durniais, arba bukapročiais, arba genetiniu broku, arba kitaip apvemti. Panašu, kad būtent tai auditorijai rašomi visi tie Užkalnio straipsniai: apie jų neskoningus drabužius, pigius batus, negražias šukuosenas (prisimenat tą seną straipsnį apie Nidą) ir apie žemai smukusias jų vertybes. Į juos badoma pirštais, ant jų klijuojamos etiketės ir pavadinimai (bukiai, debilai, defektai, ir t.t., ir t.p.), o tokio straipsnio pabaigoje jie visi dažniausiai būna pasiunčiami į gerą vietą, arba jiems pasiūloma trenkti kebabu į akį: “Dvigubos pilietybės jiems? Kebabą jiems į akį, ir du minty, o ne dvigubos pilietybės”. Aš tik vieno niekaip nesuprantu – kas visa tai skaito? Kas yra tie daugiatūkstantiniai fanai ir gerbėjai, skaitantys, komentuojantys, reaguojantys ir kitaip keliantys gerb. Užkalnio imidžui taip baisiai aktualius viešosios erdvės reitingus? Ar tuos straipsnius apie save skaito visi tie balvonai, ir durneliai, ir tos “grabais užsipisę avys”? Ar yra ir kitų skaitytojų? Nes straipsniuose kreipiamasi būtent į tuos durnius ir avis; būtent jiems o ne kam kitam yra dalinami visokie itin vertingi gyvenimiški patarimai, aiškinamos globalinės reikšmės tiesos ir pan. O jeigu skaito ne avys, o tie, kurie ir genetiškai yra daugmaž ok, ir susišukavę yra pakenčiamai, ir kurie gali sau leisti pavakarieniauti už kelis tūkstančius pinigų, tai ar jiems yra įdomūs tie tekstai apie visus tuos begalvius debilus, kurie savo bevertį laiką leidžia paranojiškai taupydami elektrą, skraidydami Ryanair ir ėsdami cukraus vatą Basanavičiaus gatvėje Palangoje? Ar tiems intelektualiems skaitytojams visai tai yra juokinga? O gal aktualu? Paaiškinkite Jūs man, prašau, brangieji, kas yra tas Andriaus Užkalnio fenomenas? Ko aš jame nesuprantu? Kame tas jo šarmas? Jeigu Užkalnis, kaip jis pats skelbiasi, yra skaitomiausias autorius Lietuvoje; tai tikriausiai jo rašiniuose tikrai yra kažkas tokio, ko man niekados nesuprast. Nes jeigu ten nieko kito nėra, tik tas atidirbtas forso imidžas, ir jeigu būtent dėl to imidžo Užkalnio straipsniai yra patys skaitomiausi, jo pokalbių šou yra populiariausi, ir jo asmuo yra ryškiausia mūsų (oi, atsiprašau, Jūsų) kultūrinio elito žvaigždė, tai tada, žinokite, Lietuva yra labai žemas lygis. Aš vis dar drįstu naiviai tikėtis, kad taip nėra. Aušra
Vodka Collins Recepto šaltinis: Food Viva 2 kokteiliai 60 ml degtinės 20 ml cukraus sirupo 20 ml citrinų sulčių Gazuoto vandes Citrinos griežinėlių Maraschino vyšnių Ledukų
Į kokteilių maišiklį įdėti ledukų, supilti degtinę, sirupą ir citrinų sultis. Kelis kartus gerai suplakti, kad susimaišytų. Į dvi aukštas stiklines iki viršaus pridėti ledukų. Ant ledukų užpilti kokteilio mišinio, įdėti po kelis citrinos griežinėlius, įmesti po porą maraschino vyšnių, iki viršaus užpilti gazuoto vandens, atsargiai pamaišyti šiaudeliu. Tiekti tuojau pat.
Vodka Collins Recipe source: Food Viva 2 drinks
2 oz (60 ml) vodka 2/3 oz (20 ml) simple sugar syrup 2/3 oz (20 ml) fresh lemon juice Club soda Lemon slices Maraschino cherries Ice cubes
Add vodka, sugar syrup and lemon juice in ice filled mixing glass and shake thoroughly. Strain and pour into two ice filled serving glasses. Drop in a few lemon slices and couple maraschino cherries into each glass. Top with soda and gently stir. Serve right away.
Palikite komentarą |
|
View Full Website
|
 
|
|
Pradžia Apie mane Receptai ETIKETĖS |
Archyvas
- 2011 (61) - 2012 (108) - 2013 (105) - 2014 (102) - 2015 (117) - 2016 (101) - 2017 (77) - 2018 (65) - 2019 (59) - 2020 (64) - 2021 (58) - 2022 (49) - 2023 (45) - 2024 (8) |
Golden & Sweet - Part 2: With Feta 
Pasiflorų ir tapijokos pyragaičiai