Apie pilietybę

Aš labai norėčiau, kad kas nors imtų ir man normaliai išaiškintų Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą. Net ne visą įstatymą, o tą jo dalį, kur kalbama apie Lietuvoje gimusius ir užaugusius lietuvaičius, kurie vieną gražią dieną nutarė apsigyventi svetur ir po ilgų metų gyvenimo svetur dar nutarė tapti tos svečios (bet per tuos ilgus metus jau namais tapusios) valstybės piliečiais. Aš noriu išsiaiškinti, kodėl Lietuvos įstatymus leidžiantys veikėjai mano, kad tuo momentu, kai į rankas paimamas kitos valstybės pasas, iškart automatiškai prarandamas pilietiškumas Lietuvai. Paaiškinkite Jūs man, mielieji, kada gi žmogus nustoja būti piliečiu?

Dvigubos pilietybės klausimas man aktualus, nes aš gimiau ir užaugau Kaune, būdama 18-os gavau Lietuvos Respublikos pasą, ir nuo to laiko gyvenau tikėdama, kad to paso niekas iš manęs negalės atimti. Tačiau tam tikru gyvenimo momentu aš savo noru išvykau gyventi svetur, savo noru tapau kitos valstybės piliečiu, ir tuo pačiu netekau Lietuvos pilietybės. Kitaip tariant, Lietuva man tapo užsieniu.

Mano lietuviškas pasas jau daug metų nebegalioja, bet Kaunas visada buvo ir bus mano namai. Nesvarbu, kiek ir kokių pasų aš turėsiu ir kiek pilietybės įstatymų bus parašyta, Lietuva man niekada nebus užsienis. Užsienis man yra Kanada, Italija, Baltarusija, bet ne Lietuva. Nežinau, iš kur kyla šitas jokia logika nepaaiškinamas Lietuvos pilietybės nesusipratimas.

Mano viena pažįstama nuo studijų laikų, su kuria aš, beje, jau seniai nebesikalbu, ėmė man kažkada seniai aiškinti, kad dvigubos pilietybės negalima davinėti “visokiems emigrantams”, nes tie emigrantai, neva tai iškart puls ir už grašius supirks visą Lietuvos žemę, o ant Kernavės piliakalnių pristatys Hilton viešbučių ir makdonaldų. Aš su ta pažįstama nesiginčijau, nes jau seniai buvau supratusi, kad ginčytis yra beprasmiška (todėl ir nesikalbu), bet tyliai sau pagalvojau, kad Lietuvos valdžia, išleisdama pilietybės įstatymą, tikriausiai nesvarstė galimybės, jog eilinis žmogelis, turintis Lietuvos pasą ir kelis grašius, galės sau laisvai nusipirkti piliakalnį ir ant jo lyg niekur nieko galės pastatyti kokį nors viešbutį ar greito maisto užeigėlę. Valdžia tikriausiai nemanė, kad norint apsaugti piliakalnius ir kitas brangias šalies vietas nuo išparceliavimo, reikia būti labai apdairiems dalinant Lietuvos Respublikos pasus. Ne kožnam pabožnam, kaip sakoma.

Kitą dar absurdiškesnį paaiškinimą dėl dvigubos pilietybės man atskėlė vienas mano sesers pažįstamas, kai aš kažkada buvau trumpam sugrįžusi į Lietuvą, ir mes su juo prie butelio Švyturio alaus užvedėm kalbą apie emigrantus ir pasus. Tas bičiukas man tada porino, kad tokiems kaip aš emigravusiems negalima leisti balsuoti, nes mes gi Lietuvoje nebegyvename, todėl negalime savo balsu spręsti šios šalies likimo. Bičiukas buvo teisus – mes, emigrantai, Lietuvoje nebegyvename; logiškai pamąsčius gal ir balsuoti mums nevalia. Bet, manau, nevalia pamiršti, kad mes Lietuvoje gyvenom, kai kurie net gana netrumpai, ir ateityje gal vėl sugrįšim. Todėl tai, kas toje šalyje vyksta, mums nei kiek ne mažiau svarbu, nei tiems, kurie Lietuvoje kasdien perka pieną ir mėsą, moka už komunalinius patarnavimus ir gauna pensijas. Aš visada jaučiausi turinti teisę pasisakyti apie Lietuvą, ne tik sėdėdama ant sofutės su sėbrais, prie butelio alaus, bet ir viešai, politiškai, balsuodama.

Prisiminus ne taip seniai Lietuvoje vykusius Seimo rinkimus, visokius absurdiškus referendumus ir kitas politines atrakcijas galima pagalvoti, kad tie seniai iš Lietuvos išvykę emigrantai būtų pabalsavę nei kiek ne prasčiau už nekuriuos teisėtus piliečius. Tiksliau – teisėtų piliečių daugumą, kurie mums išrinko šauniuosius prezidentus bei prisodino į Seimą visokiausių klounų ir prachvostų. Emigrantai visais tais atvejais tikrai nebūtų nubalsavę blogiau, nes blogiau jau nebebuvo kur. Tai gal  kitą kartą leiskim jiems visiems balsuot? Visiems bus į naudą.

Aš Lietuvos valdininkams, išleidusiems dabartinį pilietybės įstatymą, paaiškinčiau, kad piliečiais netampama tada, kai įteikiamas pasas. Naujai atkurtosios Lietuvos Respublikos pasų iš pradžių neturėjo nei Valdas Adamkus, nei Algirdas Avižienis. Jo, manau, po šiai dienai neturi Jonas Mekas ir tuntai kitų išeivių, kurie visada buvo ir liks Lietuvos piliečiais, nesvarbu ar jų kišenėse yra žalias pasas, ar ne. Pasas yra tik formalumas, todėl atimant mano arba Žydrūno Ilgausko, arba kitų į mus panašių piliečių pasus, mūsų pilietybė nuo to niekur nedingsta. Lygiai taip, kaip išdavus CCCP pasą, nedingsta lietuvio tautybė.

Kai aš išlipu iš lėktuvo Vilniaus oro uoste, prie pasų kontrolės langelio sėdinti pareigūnė man laužyta lietuvių kalba su riebiu baltarusišku akcentu paaiškina, kad aš Lietuvoje galiu būti tik 90 dienų. Nes ilgiau pasilikti šioje šalyje aš neturiu teisės. Aš manau, kad aš tą teisę turiu: teisę atvažiuoti į Lietuvą kada tik noriu, ir būti ten tiek, kiek man patinka. Aš niekada negalėsiu nusipirkti piliakalnio, nes tam yra sugalvoti kultūrinį ir istorinį tautos paveldą saugantys įstatymai, nieko bendro neturintys su pilietybe. Bet aš manau, kad aš turiu teisę paveldėti savo tėvų namus, kuriuose aš užaugau ir pragyvenau gerą gabalą savo gyvenimo. Ir turiu teisę balsuoti, o balsuodama nerinkti į atsakingus mūsų valstybės postus kandidatuojančių lūzerių, nes kai kuriuos iš tų lūzerių aš pažįstu asmeniškai.

Nesvarbu, kad aš jau virš penkiolikos metų negyvenu Lietuvoje. Aš matau, kad per tuos ilgus metus mūsų valstybėje labai nedaug kas pasiketė. Žinau, kad daug kas pradės ant manes šaukti, kaip, pvz. viena šio blogo skaitytoja, ėmė šaukti dėl mano (ir į mane panašių) neišmanymo apie burokėlių išfasavimą:

“tie kas nesilanko Lietuvoje, gal ir galvoja, jog čia viskas net nepajudėjo iš sąstingio ir mano, kad ne tik, kad virtų burokėlių nerasti čia, o ką jau kalbėt apie bolivinių balandų įvairovę, tokios minties, manau, net nesvarsto”

Daug kas tikriausiai norės man išaiškinti, kad Lietuvoje dabar viskas kitaip, negu prieš dvidešimt metų. Aš, deja, turėsiu su tais aiškintojais nesutikti.  Man atrodo, kad iš esmės Lietuvoje kaip buvo taip ir liko - tos pačios kalbos, tie patys badymai pirštais, tos pačios fobijos ir nelogiški įstatymai. Daug kas Lietuvoje nepajudėjo iš vietos, arba pajudėjo labai nežymiai. Pasikeitė tik išorinis fasadas. Gal pasikeitė burokėlių fasuotės, ir gal bolivinių balandų pardutotuvėse dabar yra prikrauta iki lubų, bet žmonių mąstysena, deja, keičiasi daug lėčiau, negu prekės parduotuvių lentynose. Todėl aš, net penkiolika metų pragyvenusi svetur, jaučiu, kad Lietuvą aš labai neblogai pažįstu. Aš negalėčiau Jums išvardinti visų parduotuvių Laisvės alėjoje, ar visų mandrų restoranų Kaune, bet aš manau, kad Lietuvoje mane labai sunku būtu nustebinti. Pabendravusi su Lietuvoje gyvenančiais lietuviais, paskaičiusi spaudą, pažiūrėjusi TV, aš labai retai pasijuntu esanti išeivė, nors ir seniai nebeturiu lietuviško paso.

Visus Lietuvos piliečius sveikinu su Vasario 16-ąja, didžiaja mūsų visų valstybingumo švente. Sveikinu visus - tuos, kurie turi pasą, ir kurie jo neturi. Nes tai yra ir mūsų, neturinčiųjų, šventė.

Aušra

P.S. Kai dar gyvenau Lietuvoje, vasario 16-ąją mes tradiciškai švęsdavome su bendradarbiais: su KMU Biomedicininių Tyrimų Instituto Biochemijos laboratorijos kolektyvu. Susirinkdavome dažniausiai pas Dr. Vilmą Borutaitę jos bute. Baliukas būdavo suneštinis. Žmonės atsinešdavo rūkytų mėsyčių ir mišrainių. Merginos pritepdavo kupetą sumuštinių. Kas nors atnešdavo tortą. Vyrukai parūpindavo gėrimų. Šventimas vykdavo iki vėlumos, su muzika ir šokiais. Paskui visi draugiškai keliaudavome pėstute namo, nes troleibusai taip vėlai nebevažinėdavo. Iš pradžių nulydėdavom tuos, kurie gyveno arčiausiai, o paskui ir tuos, kurie gyveno tolėliau. Aš dažniausiai būdavau ta pati paskutinė, nes mano namai niekam nebuvo pakeliui.

Prisiminusi tuos mūsų baliukus aš šiam vasario 16-ąjai skirtam įrašui nutariau paruošti kažką panašaus į tas tradicines biochemikų vakarėlių vaišes, kad galėčiau bent trumpam sugrįžti į tuos senus, mano širdžiai brangius laikus.

Šventinis vasario 16-osios meniu

Užkandžiai su kiaušinių salotomis ir šprotais

Įdaryti kiaulienos kepsniai su keptomis vynuogėmis

Medaus tortas

***

Sumuštiniai su kiaušinių salotomis ir šprotais

Recepto šaltinis: mano pačios išmislas

Salotos:

6 kietai virti kiaušiniai, susmulkinti

2 šaukštai majonezo

1 šaukštelis dižono garstyčių

1 šaukštelis Vorčesterio padažo

1 šaukštas petražolių lapelių, smulkiai sukapotų

Druskos

Pipirų

Sumuštiniai:

Šprotai aliejuje

Bagetas

Sviestas, kambario temperatūros

Petražolės, smulkiai sukapotos, pabarstymui

Salotos:

Visus salotoms skirtus ingredientus sudėti į vidutinio dydžio dubenį ir gerai išmaišyti. Naudoti tuojau pat arba perdėti į sandariai užsidarantį indą ir laikyti šaldytuve kol prireiks.

Sumuštiniai:

Bagetą supjaustyti plonomis riekelėmis. Abi riekelių puses plonai aptepti sviestu.

Bageto riekeles apkepinti keptuvėje ant vidutinio stiprumo ugnies, kol lengvai apskrus iš abiejų pusių. Perdėti ant popieriniais rankšluostėliais ištiestos lėkštės arba padėklo.

Nuo šprotų nupilti aliejų. Šprotus dėti ant popieriniais rankšluostėliais ištiestos lėkštės, kad gerai nuvarvėtų.

Ant apkepintos duonos dėti 1-2 šaukštus kiaušinių salotų (priklausomai nuo riekelių dydžio). Ant viršaus uždėti po šprotą. Ųžbarstyti smulkintų petražolių. Tiekti tuojau pat.

Įdaryti kiaulienos kepsniai su vynuogėmis

Recepto šaltinis: foodiecrush

4 kiaulienos karbonadai, su kaulu

2 L vandens

¼ stiklinės cukraus

¼ stiklinės rupios druskos

4 šakėlės šviežių čiobrelių

2 skiltelės česnako

10 gvazdikėlių

1 stiklinė tarkuoto Fontina arba Asiago sūrio

½ stiklinės vištienos sultinio

2 šaukštai sviesto

¼ stiklinės smulkintų šalavijų lapelių

8 nesmulkinti šalavijų lapeliai

0,5 kg raudonų vynuogių, kekėmis

2 šaukštai alyvuogių aliejaus

Druskos

Maltų pipirų

Dideliame dubenyje sumaišyti vandenį, cukrų, druską, čiobrelius, česnaką ir gvazdikėlius. Kiaulienos kepsnius panardinti į marinatą ir palikti 2-3 valandoms.

Vynuoges padalinti į keturias nedideles kekes.

Orkaitę įkaitinti iki 220^oC.

Kepsnius išimti iš marinato, nusausinti, pabarstyti druska ir maltais pipirais. Plonu aštriu peiliu kepsniuose įpjauti kišenėlę; į ją prikimšti ¼ stiklinės tarkuoto sūrio ir gerą žiupsnį smulkintų šalavijų.

Ant vidutinio karštumo ugnies pakaitinti dvi dideles keptuves storomis sienelėmis. Į keptuves įpilti po 1 šaukštą alyvuogių aliejaus. Kai aliejus įkais, dėti kepsnius, po du į kiekvieną keptuvę, ir kepti 4-5 minutes, kol viena pusė gražiai apskrus. Kepsnius apversti. Į keptuves sudėti vynuoges. Ant kiekvieno kepsnio uždėti po du šalavijų lapelius, apšlakstyti aliejumi ir pašauti į karštą orkaitę. Kepti maždaug 5-7 minutes, priklausomai nuo kepsnių storio, kol temperatūra kepsnio viduje pasieks 70^oC. Keptuves traukti iš orkaitės. Kepsnius perdėti ant didelės lėkštės. Uždengti folija.

Keptuvėse susikaupusį skystį supilti į vieną keptuvę. Supilti sultinį ir gerai išmaišyti, nubraukiant nuo dugno priskrudusius mėsos gabalėlius. Keptuvę užkaisti ant vidutinio karštumo ugnies. Kaitinti, kol keptuvės turinys užkais. Sudėti sviestą, pagardinti druska ir gerai išmaišyti, Nukelti nuo ugnies. Padažą užpilti ant kepsnių ir tuojau pat tiekti į stalą.

Medaus tortas

Recepto šaltinis: mano seni užrašai & Taste Your Life

Meduolio sluoksniai:

500 g miltų

200 g cukraus

3 kiaušiniai

100 g sviesto

70 g medaus

1 ½ šaukštelio valgomosios sodos

1 žiupsnelis druskos

Į vidutinio dydžio puodą sudėti cukrų, medų ir sviestą. Kaitinti ant vidutinio stiprumo ugnies, retkarčiais pamaišant, kol sviestas ištirps.

Kol mišinys kaista, dubenėlyje šluotele išplakti kiaušinius. Kiaušinių plakinį supilti į šiltą sviesto mišinį. Sumažinti ugnies stiprumą ir toliau kaitinti, pastoviai plakant šluotele, kol cukrus pilnai ištirps, maždaug 5-7 minutes. Suberti valgomąją sodą. Plakti dar maždaug 1 minutę, kol mišinys išputos, o tūris padidės maždaug dvigubai. Nukelti nuo ugnies.

Mišinį perpilti į dubenį. Suberti persijotus miltus ir druską. Maišyti mikseriu, kol susiformuos vientisa tešla. Tešlą išversti ant pamiltuoto paviršiaus, suformuoti rutulį ir padalinti į 8 lygias dalis. Kiekvieną dalį suvolioti į rutulį, dėti ant pamiltuoto paviršiaus ir uždengti virtuviniu rankšluosčiu, kad nedžiūtų.

Orkaitę įkaitinti iki 200^oC. Ant sviestinio popieriaus lakšto dėti vieną tešlos rutulį; jį iškočioti į ploną, maždaug 25 cm skersmens skritulį. Skritulio paviršių subadyti šakute. Sviestinio popieriaus lakštą su iškočiota tešla perkelti ant kepimo skardos ir pašauti į įkaitintą orkaitę. Kepti maždaug 3 minutes, kol meduolio krašteliai lengvai paruduos. Traukti iš orkaitės. Naudojant apverstą lėkštę arba apvalią kepimo formą, tuojau pat iš dar karšto meduolio išpjauti 23 cm skersmens taisyklingą skritulį. Palikti, kad šiek tiek atvėstų. Atvėsusį skritulį atsargiai perkelti ant grotelių. Nupjaustytus meduolio kraštus padėti į šalį, kol prireiks.

Tokiu pat būdu iškepti likusius meduolio sluoksnius.

Nupjaustytus meduolio kraštus sudėti ant kepimo skardos ir kepti 3-4 minutes 200^oC orkaitėje, kol įgaus tamsią auksinę spalvą. Traukti iš orkaitės ir palikti, kad pilnai atvėstų. Atvėsusius meduolio kraštus sumalti virtuviniu kombainu į smulkius trupinius, Padėti į šalį kol prireiks.

Kremas:

400 ml pieno

3 kiaušiniai

40 g kukurūzų krakmolo

350 g dulce de leche

75 g medaus

200 g sviesto, kambario temperatūros

50 g cukraus

250 g grietinės

Vidutinio dydžio dubenėlyje išplakti kiaušinius ir krakmolą.

Vidutinio dydžio puode pakaitinti pieną, kol taps karštas, bet neužvirs. Karštą pieną plona srovele pilti į kiaušinių mišinį, jį energingai plakant šluotele. Supylus visą pieną, mišinį perpilti į tą patį puodą, kuriame buvo kaitintas pienas. Sumažinti ugnies stiprumą ir kaitinti, pastoviai plakant, kol masė taps tiršta ir vientisa, maždaug 3-4 minutes. Nukelti nuo ugnies. Palikti, kad pilnai atvėstų.

Elektriniu mikseriu išsukti sviestą ir cukrų iki purumo, maždaug 3 minutes.

Į atvėsusį kiaušinių-pieno mišinį sudėti dulce de leche ir medų; gerai išmaišyti. Sudėti išsuktą sviestą ir gerai išmaišyti. Atsargiai įmaišyti grietinę. Kremas gali būti naudojamas tuojau pat, arba galima jį uždengti ir dėti į šaldytuvą kol prireiks.

Torto konstravimas:

Vieną meduolio sluoksnį dėti ant lėkštės arba torto stovo. Po meduolio krašteliais pakišti plačias sviestinio popieriaus juostas. Ant meduolio dėti maždaug ½ stiklinės kremo, jį išlyginti į ploną lygų sluoksnį. Ant kremo dėti antrą meduolį, toliau vėl kremo sluoksnį. Taip sluoksniuoti, kol bus sudėti visi meduoliai. Likusiu kremu aptepti torto viršų ir kraštus. Visą torto paviršių apibarstyti meduolio trupiniais.

Atsargiai ištraukti popieriaus juostas. Tortą dėti į šaldytuvą, kad sustingtų, maždaug 4-6 valandoms. Prieš nešant į stalą, tortą traukti iš šaldytuvo ir palikyti kambario temperatųros, kad šiek tiek suminkštėtų, maždaug 1 valandą. Tiekti kambario temperatūros.

Open Faced Egg Salad Sandwiches with Smoked Sprats

Recipe source: my own creation

Egg Salad:

6 hardboiled eggs, chopped

2 tablespoons mayonnaise

1 teaspoon Dijon mustard

1 teaspoon Worcestershire sauce

1 tablespoons minced parsley

Salt

Pepper

Sandwiches:

Smoked sprats in olive oil

Baguette

Butter, at room temperature

Minced parsley, for garnish

Salad:

Mix all ingredients in a medium bowl. Use right away or transfer to an airtight container and refrigerate until needed.

Sandwiches:

Slice baguette into thin slices. Butter both sides of each slice.

Heat large sauté pan over medium heat. Toast bread slices on the hot pan until golden and crisp on both sides. Transfer to a plate lined with paper towels.

Drain sprats and place them on paper towel lined plate.

Spread 1-2 tablespoons (depending on the size of bread slice) of egg salad on toasted bread. Top each sandwich with 1 whole sprat. Sprinkle with minced parsley.

Serve right away.

Stuffed Pork Chops with Roasted Grapes

Recipe source: foodiecrush

4 bone-in, thick cut pork chops, about 1½ inches thick

2 quarts water

¼ cup sugar

¼ cup kosher salt

4 fresh thyme sprigs

2 cloves garlic

10 cloves

1 cup grated Fontina or Asiago cheese

½ cup chicken stock

2 tablespoons butter

¼ cup fresh sage, chopped plus 8 whole leaves

1 pound red grapes, on the vine and cut into 4 clusters

2 tablespoons olive oil

Salt and freshly ground black pepper

In a large bowl, mix water, sugar, salt, thyme, garlic and cloves. Add pork chops to the brine and marinate for 2-3 hours.

Preheat oven to 425^oF.

Remove pork chops from the brine and pat dry. Sprinkle with salt and ground pepper. Using a thin sharp knife make a pocket in the center of each pork chop and stuff it with ¼ cup cheese and a generous pinch of chopped sage for each chop. Heat 2 large cast iron skillets over medium-high heat and add 1 tablespoon of olive oil to each skillet. Add 2 chops to each of the skillets and cook for 4 to 5 minutes. Flip chops. Add grapes to pan. Top each chop with 2 sage leaves and drizzle with olive oil. Roast in the oven for 5 to 7 minutes depending on thickness or until the internal temperature of the chop reaches 160^oF. Remove chops and grapes from pan and move to a large plate reserving juices. Tent to keep warm.

Combine the juices from both pans in one pan set over medium heat. Add chicken stock to the pan and scrape to pick up all of browned bits. Add butter and whisk to thicken sauce and add salt if needed. Serve pork chops with grapes and topped with pan sauce.

Honey Layer Cake

Recipe source: my old notebook & Taste Your Life

Cake Layers:

500 g flour

200 g sugar

3 eggs

100 g butter

70 g honey

1 ½ teaspoon baking soda

1 pinch salt

In a medium saucepan combine sugar, honey and butter. Set saucepan on medium heat and whisk occasionally until all butter has melted.

While mixture is heating, in a small bowl whisk eggs. Add eggs to butter-sugar mixture. Reduce heat and continue whisking for 5-7 minutes until all sugar has dissolved. Add baking soda. Whisk for 1 minute until mixture becomes foamy and doubles in volume. Remove from heat.

Transfer mixture into a bowl of stand mixer. Sift in flour and salt. Mix on low speed until no streaks of dry flour remain. Transfer dough onto lightly floured surface, shape into a ball and divide into 8 equal parts. Shape each part into a ball. Cover with kitchen towel.

Preheat oven to 400^oF. On a large sheet of parchment roll one ball into a 9 ½ - 10 inch round. Poke the surface of the round with the fork, about 6-8 times. Place parchment on a baking sheet. Bake for approximately 3-4 minutes, until the edges of the cake turn lightly brown. Remove from the oven. Immediately cut out a 9-inch circle out of still hot cake round, using an overturned 9-inch plate or a cake pan. Let the cake cool slightly, then transfer onto a cooling rack. Reserve the scraps.

Continue with remaining cake layers.

Place cake scraps onto baking sheet in an even layer and bake for 5-7 minutes at 400^oF until the color turns deep golden brown. Remove from oven. Let cool to room temperature. Grind in a food processor to fine crumbs. Set aside.

Frosting:

400 ml milk

3 eggs

40 g cornstarch

350 g Dulce de Leche

75 g honey

200 g butter, at room temperature

50 g sugar

250 g sour cream

In a medium bowl whisk eggs and cornstarch.

In a medium sauce pan heat milk until hot but not boiling. Slowly pour hot milk in a thin stream into egg mixture, while whisking constantly. Transfer mixture back into the same saucepan that was used for heating milk. Cook on low heat, whisking constantly, until mixture is thick and uniform, approximately 3-4 minutes. Remove from heat. Let cool to room temperature. Beat butter and sugar until light and fluffy, about 3 minutes.

To cooled milk and egg mixture add Dulce de Leche and honey; mix well to incorporate. Add butter and mix well. Gently fold in sour cream. Frosting can be used right away, or can be covered and stored in refrigerator until needed.

Assembling:

Place one cake layer on a plate or a cake stand. Tuck wide strips of parchment underneath the cake. Spread about ½ cup of frosting on a cake layer, smoothing it in an even layer. Place another cake layer on top. Continue stacking until all cake layers are used. Cover the top ant the sides of the cake with remaining frosting. Cover the entire surface of the cake with cake crumbs.

Carefully remove parchment strips from underneath the cake. Refrigerate for about 4-6 hours. One hour before serving remove cake from refrigerator and let it warm up to room temperature. Serve at room temperature.

Related Tags

kiauliena, kiaušiniai, medus, tortai, Vasario 16-oji, žuvis,

Panašūs Receptai

Seven Layers
Rugsėjis 07, 2018 Fish And Chips: žuvis alaus tešloje ir keptos bulvytės
Lapkritis 13, 2013 Turiningas laisvalaikis ir pomidorų pyragas
Liepa 20, 2011 Berries & Roses
Liepa 22, 2020 Green Pig
Rugsėjis 12, 2016 My Funny Valentine
Vasaris 13, 2015

Palikite komentarą

IevaRugsėjis 28 2016, 07:01 PM

Kad tokių lietuvių, kaip Jūs Aušra, pačioje Lietuvoje daugiau būtų :) Liūdna ir man dėl to, kad Lietuva skundžiasi dėl mažėjančio lietuvių skaičiaus, bet pati prisideda prie jo mažinimo. Pilietybės pasilikti neleidžia, bet labai mėgsta visus užsieniečius pritemti prie "lietuviško gymio".. Nesu susidūrusi su tokia situacija asmeniškai, bet puikiai suprantu ir tikiu, kad dvigubos pilietybės nebuvimas tiesiog nelogiškas. Jei gyveni užsienio šalyje ir joje dirbi - logiška tapti piliečiu, bet taip pat logiška, kad nenustoji buvęs ir gimtinės piliečiu. O dėl balsavimo, tai kartais būnant svečioje šalyje aiškiau galima suvokti, kas toje Lietuvoje vyksta (čia kaip į televizorių iš arti ir iš toli žiūrėti - pilną vaizdą tik iš toli matysim) :) Ačiū, kad pasidalinat ne tik receptais, bet ir tai, kas "ant širdies"!

AusraRugsėjis 29 2016, 12:07 PM

Ieva, dekui Jums uz pritarima!!

Atsakyti į komentarą

JurgaGegužė 8 2016, 01:53 PM

Daznai uzklystu i Jusu tinklapi, taciau tik dabar akis uzkliuvo ne tik uz recepto, bet ir jo pristaymo. Paveluotai, bet sureaguosiu. Suprantu Jusu apmauda del Lietuvos pilietybes, liudna, kad Valstybe nusigrezia nuo emigravusiuju ir Tevyneje tampa uzsieniu... Pati gyvenu ne Lietuvoje jau ketveris metus ir daznai apie tai pagalvoju, nes dar po treju metu igyju teise i sios salies pilietybe ir pasa... Ka pasirinkti? Sirdis apsikabinusi Lietuva, bet del praktiniu sumetimu, gali buti, kad teks i rankas imti svetima pasa, o lietuviska pasilikti tik kaip suvenyra. Gaila... Na, bet kokiu atveju, nenukabinam galvu ir toliau puoselejam lietuviskuma sirdyse ir savo aplinkoje. Sekmes Jums!

AusraGegužė 9 2016, 10:19 AM

Miela Jurga, aciu, kad paskaitot mano bloga ir kad nepatingit bruksteleti komentara; as irgi taip sakau - tikrasis lietuviskumas yra ne pase, o sirdyje;

Atsakyti į komentarą

ŽanaVasaris 17 2015, 04:20 PM

Oho, komentarai čia turi sutapti su autorės nuomone, kitokie yra netoleruotini. „Ta“ skaitytoja visai nešaukė – buvo paprastas korektiškas jos komentaras, išreikšta kitokia nuomonė ir tas komentaras be šauktukų, išskyrus vieną skliausteliuose, kad jau tikrai nebūtų atsakyta, jog užsienis lietuviams tebėra Lenkija ir Bulgarija, kaip 1985–aisiais. O Aušros atsakymas į šį komentarą , deja, labai neskoningas ir tiktai iššauktas: šauktukai kiekviename sakinyje ir parašymai - ....WOW! ... LT visi tik perlinemis kruopomis minta...ir šaukukai, šauktukai....- tiesiog nepriimama jokia kita nuomonė ir diskusija atmetama. Supratau, kad be visa ko ir pavadinimas EMIGRANTAI labai nepatiko, nes Aušra save laiko išeive. Bet visuomenėje įprasta, kad išeiviais vadinami išvykusieji karo ir pokario metais, o emigrantais vadinami išvykusieji paskutiniais dešimtmečiais. Sprendžiant iš šios pastraipos, kad netoleruojama kritika ir kita nei autorės nuomonė, iš tokio agresyvaus atsakymo į komentarą, tenka pripažinti, kad tolerancijos stoka (kaip dažnokai tenka girdėti), deja, yra lietuvių bruožas. Ir net virš 15 metų jiems pragyvenus Amerikoje, tas tolerancijos trūkumas gajus ir nepalaužiamas...

AusraVasaris 17 2015, 04:38 PM

Zana, Ausra i Jusu komentara sureagavo ne kaip i komentara, o kaip I issaukiancia replika, kurios tikslas buvo ne pasakyti savo nuomone, o pasibadyti pirstais I "tuos, kurie..."; kadangi Ausra automatiskai save priskyre prie "tu, kurie...", tai ji nutare I tai sureaguoti, ir sureagavo ji taip, kaip paprastai reaguoja i panasius pasisakymus; kitaip Ausra nemoka; kuprota tik grabas istiesins;

Atsakyti į komentarą

AudreVasaris 17 2015, 01:58 PM

Miela Aušra, Lietuva dabar ideologinio karo zona ir man tiesiog baisu pagalvoti apie ,,didžiojo kaimyno" parankinius su dviguba pilietybe... Rašau ir pati savimi stebiuosi: kaip iš Hario Poterio ,,Tas kurio nevalia minėti"... Lūdna

AusraVasaris 17 2015, 03:05 PM

Audre, agresyvus kaimynas pasoneje visada buvo ir bus nemenkas galvos skausmas Lietuvai, bet butent todel reikia isleisti protinga pilietybes istatyma, kuris apsaugotu nuo pasikesinimu I teritorija, bet tuo paciu neanuliuotu pilietybes Lietuvoje gimusiems ir uzaugusiems lietuvimas; mano galva toks pasu atiminejimas is iseiviu neitin padeda Lietuvai, nes tokiu budu uztrenkinejamos duris potencialiems sugrizeliams, kurie sugrize galetu teigiamai prisideti prie valstybes gerbuvio (nebutinai gi visi sugriztu tam, kad susirinkti visokias socialines lengvatas);

asVasaris 19 2015, 01:27 PM

Nemanau kad protingas įstatymas pasak JUs gali apsaugoti šalį, o lietuvių gali jaustis ir be paso, jei prasidės agresija prieš mūsų šalį ir be sudegusio ar pamesto paso aš nesijausciau nelietuve,juk daug žmonių yra tik ketviciu lietuviai ir sako aš lietuvis, ką jau kalbėti apie vaikus kurie pasisveikinti nemoka lietuviskai

AusraVasaris 19 2015, 01:41 PM

Anonime, jeigu as turesiu galiojanti pasa, tai presides agresija pries Jusu sali? lietuviu jaustis yra viena, o buti pilieciu yra visai kas kita; as galiu jaustis amerikiete ir skersai ir isilgai, bet jeigu nebuciau JAV piliete, tai nesvarbu kaip besijausciau, as sioje salyje buciau tik uzsieniete; su Lietuva taip pat;

AudreVasaris 20 2015, 08:52 AM

Taip, Aušra, raktinis žodis šioje problemoje yra PROTINGAS ĮSTATYMAS: negalima leisti įgyti dvigubą pilietybę asmenims, išvykusiems į agresyvias ir teroristines valstybes... o valstybių sąjungininkių piliečiai turėtų gauti dvigubą pilietybę be problemų... Dabar, kai minėtasis kaimynas demonstruoja savo ,,tikrąjį veidą", labai palankus laikas, tik kad su politine valia problemos... Apmaudu. ...O į torto kremą aš dar įdėčiau citrinos - mmm, net selės varva...

AudreVasaris 20 2015, 09:01 AM

Ups: ne GAUTI, o IŠSAUGOTI... atsiprašau.

Atsakyti į komentarą

ŠarūnasVasaris 17 2015, 10:47 AM

Skanumėlis!… Įstatymą išaiškinti nėra sudėtinga, bet jis šiuo atveju tėra pasekmė — pasekmė to, kad Konstitucinis Teismas pats pažeidė LR Konstituciją, ją iškraipydamas, pvz. [1]. Konstitucija nedraudžia ir net ypatingai neriboja dvigubos pilietybės. Tačiau, kol egzistuoja tas nelemtas KT „išaiškinimas“, pilietybės įstatymo pakeitimas reikštų jo prieštaravimą KT klystkeliams. Taigi pirmiau reikėtų pakeisti Konstitucinį Teismą tokiu, kuris nepažeidinėja Konstitucijos. Atiminėti pilietybę iš Lietuvoje gimusių — cinizmas vertas Putino medalio. Šati dar pora mano mėgiamų straipsnių pilietybės tema [2, 3]. Linkėjimai iš Hanoverio… ----- 1. bernardinai.lt/straipsnis/2013-03-07-n-rasimas-butina-sustabdyti-konstitucija-pazeidinejanti-konstitucini-teisma/96782 2. bernardinai.lt/straipsnis/2013-01-29-tadas-antanaitis-dviguba-pilietybe-kas-draudzia/94440 3. delfi.lt/news/ringas/lit/tantanaitis-dviguba-pilietybe-kaip-pragmatiskai-apeiti-draudima.d?id=60954851

AusraVasaris 17 2015, 12:59 PM

Sarunai, sveikas! kaip malonu, kad uzsukai; aciu uz nuorodas i T. Antanaicio straipsnius; abu perskaiciau su didziausiu malonumu; bernardinu.lt beveik niekada neatsiverciu; nuo siol atsiversiu dazniau; ir Jums visiems kuo silciausi linkejimai: Eglei, Benui ir Winstonui; o del Putino medaliu - liuks ideja; manau tikrai galima butu tokiu kruvom padalinti, kelis desetkus tai be vargo;

ArvenaVasaris 18 2015, 07:12 AM

Deja, Šarūnas nevisai pagrįstai atsiliepia apie Konstitucinį teismą ir jo išaiškinimą, kaip ir apie Konstituciją. Na bet čia nieko keisto, jei krepšinio rinktinės atžvilgiu bet kuris iš 3 mln. jaučiasi esąs geresnis strategas, nei tas, kuris eina vyriausiojo trenerio pareigas, taip ir su Konstitucija ir įstatymais - eilinis pilietis (ar ne pilietis) tiek Konstituciją išmano ir gali išaiškinti geriau, nei Konstitucinis teismas, tiek gali neklystamai įvertinti devynių teisėjų kompetenciją. Bet čia pašalinis pastebėjimas. Jei rimčiau, Konstitucijoje gana aiškiai parašyta "Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis." (LR Konstitucijos 12 str. 2 d.) ir net nebūtinas Konstitucinio teismo išaiškinimas (kuris su Konstitucija, beje, neprasilenkia), kad žodžių junginys "išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus" kalba apie išimtis, o ne masinį reiškinį. Ir tokia Konstitucijos formuluotė buvo sugalvota ne dabar, o ją priimant. Tad kaltas ne Konstitucinis teismas ir ne, kaip dažnas mėgsta mestelėti, "idiotiški Lietuvos įstatymai" (šiuo atveju derėtų prisiminti lotynišką posakį, kad "dura lex, sed lex"). Taip nustatyta Konstitucijoje ir, be kita ko, toje dalyje, kuri gali būti keičiama tik referendumu.

ŠarūnasKovas 3 2015, 12:30 PM

Konstitucija parašyta paprasta kalba, ir net kažkoks ten „eilinis pilietis“ gali pats ją perskaityti ir suprasti. T.y. kol jos (ir lietuvių kalbos žodyno tuo pačiu) nesiima koks nors KT — „ypatingi piliečiai“, kurie pagal seną nomenklatūrinę tradiciją juk „žino geriau“. Gal todėl ir Žaliojo tilto skulptūros taip uoliai saugomos, kad eiliniai piliečiai per daug neįsijaustų, nepamirštų, kas yra viršininkas :) Demokratija vs autoritarizmas, vakarai-rytai…

AusraKovas 3 2015, 12:47 PM

Sarunai, jeigu jau "eilinis pilietis" negali surpasti, tai kai jau kalbeti apie tuos "diskvalifikuotus nepiliecius, is kuriu net ta mizerna teise vadintis "eiliniu pilieciu" atimta"; as jauciuosi esanti priskirta tai paciai zemiausiai kategorijai (kazkur netoli planktono lygio), todel ciaupiuosi ir nebediskutuoju pilietybes ir Konstitucijos temomis; o del nomenklaturiniu tradiciju - tai butent ta ir turejau omeny, kai parasiau, kad per penkiolika su virs metu zmoniu mentalitetas nepasikeite nei per plauka; some things are forever;

Atsakyti į komentarą

EditaVasaris 17 2015, 01:58 AM

Laba diena. Skaitau - audros siautėja... Merginos - tolerancijos ir geros nuotaikos visoms. Buvo paklausta nuomonės - tai ir atsakinėjo, pasisakė. Džiugu, kad privertė susimąstyti visus. Tik ramiau... Yra proga vėl pasidomėti ramiai istorija, paskaitinėti, paanalizuoti. Neskubėkit. Anonimas bandė "užvesti ant kelio". O pas mus, jeigu ką, dar ir gali nubausti, jeigu neiškėlsi vėliavos per šventes... Mano kaimynė,(užaugusi Amerikoje ir atitekėjusi už Lietuvos lenko) niekaip nesupranta...

AusraVasaris 17 2015, 01:02 PM

Edita, dekui uz komentara; mano galva, ramus pasidomejimas istorija arba paskaitinejimas kur nors uzlindus I tylu kamputi, kur nesiauteja jokios audros, ne visada yra pats geriausias budas kazka issiaiskinti;

Atsakyti į komentarą

ViktorijaVasaris 16 2015, 03:19 PM

Aš tai manau, kad čia toks pat bullshitas kaip ir bandymas uždrausti pirkti žemę užsieniečiams. Bet šitam visgi buvo atsispirta, ateis laikas ir pilietybės klausimui. Jei būtų mano valia, atimčiau Lietuvos pilietybę iš kiekvieno lietuvio, kuris save ir kitus vadina "litovcais". Ir duočiau visiems, kas geba iškepti medaus tortą :) Nepaisant šio ir kitų marazmų, aš tikrai myliu Lietuvą! Su švente!

AusraVasaris 16 2015, 03:27 PM

Viktorija, na va, pasirodo ne as viena tokia; Jus tiesiog mano mintis perskaitet; ir del meiles Lietuvai -taip pat; o del sugebejimo iskepti medaus torta - genialu; pritariu 100%; sita minti reikia itakingiems asmenims pasufleruot; aciu Jums uz komentara!

Atsakyti į komentarą

Dėl pilietybėsVasaris 16 2015, 02:49 PM

Su Lietuvos gimtadieniu Jus. Paaiškinimas, kodėl toks įstatymas buvo priimtas yra ranka pasiekiamas. Tam, kad po SSRS okupacijos tam tikri žmonės turėtų apsispręsti Rusijos jie bus piliečiai ar Lietuvos. Tada šio įstatymo tikrai reikėjo ir jis buvo priimtas. Tačiau dabar praėjo tam tikras laiko tarpas, yra kita situacija ir šį įstatymą jau būtų galima koreguoti. Tačiau nereaguokite į tai taip skaudžiai, ne tam, kad jus išvykusią nubaustų, tas įstatymas buvo sukurtas. Latvija tokio nepasidarė anuomet ir dabar turi dėl to didesnių problemų nei Lietuva. Su vasario 16 Jus! Būkite laiminga, kur bebūtumėt

AusraVasaris 16 2015, 02:55 PM

Aciu, Anonime; ir jums linku to paties!

Atsakyti į komentarą

ŽivilėVasaris 16 2015, 02:48 PM

Mano nuomonė tokia - nepriklausomai nuo to kur gyveni, kokią pilietybę turi, jeigu neprisidedi prie savo valstybės kūrimo (dvasinio, kultūrinio, materialinio ir t.t.) neturi teisės jos kritikuoti. Valstybė nėra niekas kitas kaip tik žmonių darinys - tauta. Kaip parašyta mūsų Konstitucijoje - suverenitetas priklauso tautai. Kiekvienas privalo kritikuoti valstybę pradėdamas nuo savęs.

AusraVasaris 16 2015, 02:53 PM

Zivile, o tais atvejais, jeigu prisidedi prie kulturinio ir kt., tai tada gali kritikuoti, ar irgi gali tik save..?? nes kai kurie is tu kritikuojanciu prisideda; ir dar man idomu - kas matuoja ta prisidejima? ar yra kokie svertai sugalvoti, kad tiksliai ismatuoti? nes kai kurie pilieciai prisideda, bet I atbula puse, tik uz tai pasu jiems niekas nepuola atimineti; kartais net nelieciamybe duoda, kad neduokdie neprireiktu kokiu keturis metelius kalejime atpilt;

ŽivilėVasaris 16 2015, 02:59 PM

Jūs tiesiog esate per daug vienpusiška, ir tai pastebiu jau ne pirmą kartą. Nėra vien juodo arba balto. Aš nekalbu apie pilietybę šiuo metu. Aš kalbu apie kitą dalyką - kritiką. Man taip pat daug kas nepatinka, ir Pilietybės įstatymą laikau atgyvena, ir žinau kiek biurokratinių kelių pas mus turi praeiti kiekvienas įstatymas, kad jis būtų priimtas. Taip pat žinau, kad kiekvienas įstatymas turi savo interesantus, kurie visuomet mėgina reglamentavimą pakreipti norima linkme. Bet aš nesėdžiu ir nebėdavoju, aš stengiuos pradėt nuo savęs, stengiuosi kažką pakeisti.

AusraVasaris 16 2015, 03:10 PM

Zivile, Jus labai teisingai pastebejote - nebe pirma karta as cia sitaip issisoku; ir tikrai ne paskutini; matote, tokia jau mano natura - as dazniausiai reiskiuosi garsiai rekaudama apie atgyvenas ir apie tai, kas man uzkliuna; vietoje to, kad tyluteliai kamputyje bedavociau ir atgailauciau uz savo ydas bei nuodemes; tuo mes, Jus ir as, matyt, ir skiriames;

IevaVasaris 16 2015, 07:56 PM

Živile, cituojant jūsų žodžius, jei neprisidedat prie šito blogo kūrimo - neturit teisės jo kritikuoti. Atėjot pasisvečiuot į Aušros blogą ir aiškinat, kokios pas ją turėtų spalvos ir kaip nereikia bėdavotis. Atsipeikėkit. Tikiuos, jūsų vaikai liks Lietuvoj ir nereikės pergalvoti savo žodžių.

AusraVasaris 16 2015, 11:40 PM

Aciu, Ieva, uz palaikyma;

Atsakyti į komentarą

MarijaVasaris 16 2015, 01:41 PM

Sveiki, Aušra, man atrodo, kad Jūs kiek painiojate pilietybę su tautybę. Būtent tautybė yra dalikykas, įgimtas, o ne įgytas, ir jo nei pakeisti, nei atimti niekas negali. Tuo tarpu į pilietybę reikėtų žiūrėti ne kažkaip pakiliai ir ideologiškai, bet pragmatiškai. Kas yra valstybė? Žmonių darinys, socialinis konstruktas - nieko daugiau. Iš ko susideda valstybė? Iš jį sukūrusių žmonių, t.y. piliečių. Kaip valstybė veikia? Visi piliečiai atiduoda valstybei dalį savo teisių (neturtinių teisių - deleguodami savo balso teises institucijoms, kurias sutaria gerbti (pvz. teismams) ir turtinių teisių - mokesčių pavidalu) valstybei, kuri perskirsto šiuos išteklius stokojantiems. Kuo tai liečia pilietybę? Pileitybė yra valstybės ĮSIPAREIGOJIMAMS asmeniui, kurį asmuo turi išpildyti įsipareigojimų valstybei vykdymu. Analogiškai - darbo sutartis: jūs dirbate darbą, darbdavys moka jums atlyginimą. Tačiau jeigu jūs imate dirbti kitoje įmonėje, atiduodate savo jėgas tos įmonės plėtrai, nebegalite pareikalauti iš senosios darbovietės darbo užmokesčio ir atostoginių. Taip pat ir valstybė, t.y. visi joje gyvenantys ir dėl jos besistengiantys ir mokesčius mokantys žmonės, negali būti įsipareigoję visą laiką suteikti jums (aba ne Jums - nerašau asmeniškai) visą socialinį, teisinį, diplomatinį aprūpinimą. Tai tiesiog nėra sąžininga. Tikiuosi, surašiau neįžeidžiai - tiesiog į pilietybę, kaip tokią, turi būti žiūrima business-to-business aspektu. O štai tautybė - viena gyvenime :)

AusraVasaris 16 2015, 02:02 PM

Marija, didelis dekui uz paaiskinima; nemanau, kad painioju tautybe su pilietybe; zmogus gali gimti ir pragyventi visa savo amzeli Lietuvoje ir nebuti lietuvis, bet jis gales buti Lietuvos pilieciu; ir jis tures teise balsuoti; ir tures pasa, kuris jam leis atvaziuoti ir isvaziuoti is Lietuvos kada patinka; o jo tautybe bus kinietis; arba rusas; mano galva pilietybe yra bussines-to-business sutartis tuo atveju, kai as paprasau, kad man valstybe suteiktu teise buti pilieciu, ir vastybe man ta teise kilniasirdiskai suteikia; cia as kalbu apie kita atveji; kai i aprupinima niekas nesikesina; nei I diplomatini, nei juo labiau I socialini; todel nesuprantu, kodel Lietuvos mokesciu moketojams as nebuvau nasta,kol turejau teise pastoviai gyventi ir dirbti uzsienyje, bet kai tik gavau uzsienio valstybes pasa, iskart tapau nasta visiems tiems mokescius mokantiems zmonems;

AusraVasaris 16 2015, 02:28 PM

Marija, ir dar trumpai pridesiu, kad manau yra neteisinga teigti, jog bunant pilieciu apsikeitimas paslaugomis yra vienpusis, t.y. tik valsytybe viska duoda (socialini, teisini ir kt. aprupinima), o pilieciai tik ima; tokiems kaip as yra net sugalvotas pavadinimas - Lietuvos iseivija; tai toks kontingentas, kuris atvaziuoja I naujai isikurusi universiteta profesoriauti, arba tampa to universiteto rektoriais (VDU pavyzdys), arba aktyviai dalyvauja tautinio prisikelimo judejime, kuris mums duoda tokias datas kaip kovo 11-oji; jie dar dalyvauja visokiose dainu sventese, dovanoja riebias sumas gydymo ir mokslo istaigoms, tampa sponsoriais svetur studijuojantiems studentams, investuoja, kai kurie sugrizta gyventi, o sugrize ikuria mokslines laboratorijas, sporto klubus, pelna nesancius verslus, tuo paciu idarbina mokescius mokancius Lietuvos zmones; sita sarasa galima testi be galo; todel santykiai yra abipusiai; ir nauda yra abipuse; nebent viena puse tiesiai sviesiai pareiskia, kad ji su mumis, iseivija, nenori tureti jokio reikalo;

AgneRugpjūtis 30 2017, 02:10 PM

Cia del sio torto jus kankinu. Del pertepimo tapes jis buvo ne toks tirstas kad neatsaldziu galima butu sutrpt. Ar gali taip buti?..aciu uz jusu laika.

AusraRugpjūtis 30 2017, 02:56 PM

Agne, jokio kankinimo! kremas turi buti tirstas; nes skystu kremu tikrai nepertepsite; tikriauisiai idejot per mazai krakmolo;

Atsakyti į komentarą